Janša grįžta į valdžią Slovėnijoje: iššūkis demokratijai
JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjas, Slovėnijos konservatorius Janezas Janša paskelbė pasiekęs koalicijos susitarimą dėl vyriausybės formavimo. Šis žingsnis kelia rimtų klausimų dėl šalies demokratinių vertybių, skaidrumo ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimo ateities.
Nauja koalicija ir politiniai kompromisai
Po to, kai liberalų ministras pirmininkas Robertas Golobas nesugebėjo suformuoti vyriausybės, tris kartus premjero pareigas ėjęs J. Janša greitai surengė derybas. Nors kovo rinkimuose R. Golobo partija vos įveikė konservatorius, dabar valdžia linkusi pasislinkti link neliberalių pažiūrų politiškai.
J. Janšos vadovaujama Slovėnijos demokratų partija (SDS) susitarė su dviem centro dešiniosiomis jėgomis. Tai krikščionių demokratų partija „Nova Slovenija“ ir buvusio sąjungininko Anžės Logaro demokratai. Ši sąjunga užtikrins 43 vietas iš 90 parlamente. Papildomą paramą suteiks penki įstatymų leidėjai iš antiestablišmentinės partijos „Resnica“.
„Sąlygos kandidatūrai pateikti yra įvykdytos. Tai bus padaryta rytoj“, žurnalistams sakė J. Janša, kai SDS lyderiai pritarė koalicijos susitarimui.
Skaidrumo ir pilietinės visuomenės iššūkiai
Naujoji koalicija žada mažinti mokesčius ir kurti efektyvesnę valstybę decentralizuojant bei mažinant biurokratiją. J. Janša teigia užtikrinsiąs „pigesnę, bet kokybiškesnę valstybę“. Tačiau jo retorika kelia nerimą pilietinei visuomenei.
Politikas ne kartą kritikavo buvusios vyriausybės išlaidas ir žadėjo atimti finansavimą iš nevyriausybinių organizacijų, kurias jis vadina politinėmis partijomis. Toks požiūris gali smarkiai apriboti pilietinę participaciją ir skaidrumą šalyje. Be to, J. Janša gynė Izraelio operaciją Gazos ruože ir griežtai kritikavo Slovėnijos sprendimą pripažinti palestiniečių valstybę.
Politikos apžvalgininkas Aljažas Pengovas Bitencas atkreipia dėmesį, kad užsienio politikos pakeitimas gali būti vienas pirmųjų naujosios vyriausybės žingsnių, nes tai nereikalauja sudėtingų institucinių reformų.
Nestabilumas ir sulaužyti pažadai
Ekspertai įspėja, kad tokia koalicija nežada stabilumo. „Resnica“ lyderis Zoranas Stevanovičius pažadėjo likti „aršia opozicine partija“, tačiau kartu palaikyti J. Janšos kandidatūrą. A. Pengovas Bitencas tikina, kad tokie kompromisai viduje bus trapūs.
R. Golobo Laisvės judėjimas (GS) griežtai pasmerkė šį susitarimą. GS parlamentinės frakcijos vadovas Borutas Sajovičius tai pavadino sukčiavimu ir manipuliacija, turėdamas omenyje priešrinkiminius Z. Stevanovičiaus ir A. Logaro pažadus nesijungti su J. Janša.
Rinkimų kampaniją taip pat aptemdė teiginiai apie užsienio kišimąsi. Pareigūnai tiria, ar už slaptai padarytų vaizdo įrašų apie korupciją slypi Izraelio bendrovė „Black Cube“. J. Janša neigė prisidėjęs prie įrašų, nors ir prisipažino susitikęs su bendrovės atstovu.
Per ankstesnę savo kadenciją J. Janša jau sulaukė kaltinimų dėl žiniasklaidos laisvės ribojimo ir teisinės valstybės principų griovimo. Nors grėsmės demokratijai matyti, pilietinė visuomenė ir skaidrumo reikalavimai išlieka svarbiausiu ginklu, saugančiu atvirą ir inovatyvią Europos ateitį.