JAV Kongreso raginimas Lietuvai: ar išliksime Taivano partneriais?

Keturi JAV Kongreso nariai, vadovaujantys Taivano frakcijai, kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus – premjerą Mindaugą Sinkevičių, prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininką Juozą Oleką bei užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus. Laiške išreiškiamas susirūpinimas dėl galimo Lietuvos santykių su Taivanu atšalimo, ypač po to, kai naujoji Vyriausybė savo programoje nebeįtraukė konkrečios nuostatos dėl ekonominių ir kultūrinių ryšių plėtros su Taivanu.

Kodėl JAV Kongreso nariai rašo Lietuvai?

Laiške pabrėžiama, kad Lietuva nuo nepriklausomybės atkūrimo buvo tvirta demokratijos gynėja Europoje ir pasaulyje. Ypač vertinamas 2022 metų sprendimas pasitraukti iš Kinijos inicijuoto „17+1“ formato, kuris, anot JAV politikų, buvo skirtas suskaldyti transatlantinį aljansą. Taip pat pabrėžiamas Lietuvos lyderio vaidmuo įtikinant kitas Baltijos šalis sekti šiuo pavyzdžiu.

„Mes pagarbiai raginame Jus apsvarstyti, kaip svarbu palaikyti ryšius su tais, kurie dalijasi mūsų demokratinėmis vertybėmis“, – rašoma laiške. JAV politikai taip pat primena, kad Kinija toliau sudaro sąlygas Rusijos karui prieš Ukrainą, o tai prieštarauja Europos interesams.

Naujosios Vyriausybės pozicija: ar keičiasi kursas?

Nors Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama socialdemokratų Vyriausybė savo programoje nebeįtraukė atskiros nuostatos dėl ryšių su Taivanu, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionius liepos pabaigoje patikino, kad Lietuvos pozicija iš esmės nesikeičia. Anot jo, šalis siekia dviejų pagrindinių tikslų: atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio lygio, koks yra kitose ES valstybėse, ir kartu plėtoti pragmatišką ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu.

„Abu šie tikslai – diplomatinių santykių atstatymas su Kinija ir pragmatiškų konkrečių santykių su Taivanu puoselėjimas – yra tie du kriterijai, kurių mes tikrai nepaliekame“, – pabrėžė D. Matulionius.

Ar ekonominė nauda pateisina lūkesčius?

Prezidentūra atvirai pripažįsta, kad iki šiol ekonominė nauda iš santykių su Taivanu nebuvo tokia didelė, kaip tikėtasi. „Kažkaip nelabai matėsi ekonominės praktinės naudos, tai mes tikrai norėtume, kad jos būtų daugiau“, – sakė D. Matulionius. Nepaisant to, Lietuva išlieka suinteresuota pritraukti Taivano investicijas, ypač puslaidininkių ir inovacijų srityse, kuriose Taivanas yra pasaulinis lyderis.

Ką tai reiškia Lietuvos ateičiai?

Ši situacija atspindi sudėtingą Lietuvos užsienio politikos balansavimo aktą: viena vertus, siekis atkurti normalius diplomatinius santykius su Kinija, kita vertus – išlaikyti tvirtus ryšius su demokratiniu Taivanu. JAV Kongreso narių laiškas yra aiškus signalas, kad Vašingtonas atidžiai stebi Lietuvos sprendimus ir tikisi, jog šalis ir toliau išliks drąsia demokratijos gynėja.

Lietuvos visuomenei ir politikams tenka atsakyti į klausimą: ar galime išlaikyti pragmatišką ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu, kartu atkurdami santykius su Kinija? Tai ne tik ekonominis, bet ir vertybinis pasirinkimas, kuris lems mūsų šalies vietą tarptautinėje arenoje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar Lietuva atsisako paramos Taivanui?

Ne. Nors naujosios Vyriausybės programoje nebeliko atskiros nuostatos dėl ryšių su Taivanu, oficiali pozicija nesikeičia – šalis siekia pragmatiško ekonominio bendradarbiavimo.

Kodėl JAV Kongreso nariai rašė laišką Lietuvai?

Jie išreiškė susirūpinimą dėl galimo Lietuvos santykių su Taivanu atšalimo ir pabrėžė, kad šalis turi išlikti tvirta demokratijos gynėja, nepaisant Kinijos spaudimo.

Kokia yra pagrindinė Lietuvos užsienio politikos dilema?

Lietuva bando suderinti du tikslus: atkurti diplomatinius santykius su Kinija ir kartu plėtoti ekonominius ryšius su Taivanu, kuris yra svarbus technologijų partneris.