Kai brolis tampa budeliu: Biržų tragedija ir teisingumo pamoka
Biržuose girtas vyras per konfliktą su broliu tris kartus smogė jam peiliu. Nors nukentėjusysis vėliau atleido, Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė švelninti bausmę. Ši byla atskleidžia, kaip demokratinėje visuomenėje teisingumas ne visada sutampa su asmeniniu atleidimu.
Kas nutiko tą kovo naktį?
2025 metų kovo 21 dieną, apie 4.45 valandą ryto, Biržų namo kieme įvyko kraupus incidentas. Broliai Tadas ir Domas (vardai pakeisti) po alkoholio vartojimo susiginčijo. Konfliktas prasidėjo dėdės bute, o vėliau persikėlė į kiemą. Tadas iš virtuvės pasiėmė peilį ir tris kartus smogė broliui į skirtingas kūno vietas.
Dūris pažeidė kepenis, todėl Domo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Vyras patyrė pjautinę dešiniojo kelio žaizdą, durtinį nekiaurinį ir kiaurinį pilvo sienos sužalojimus.
Kaip nuteistasis bandė pateisinti savo veiksmus?
Apeliacinės instancijos teisme Tadas jau pripažino kaltę. Jis pasakojo tą vakarą išgėręs labai daug alkoholio ir vartojęs narkotinių medžiagų. „Išėjau paskui brolį, virtuvėje paėmiau peilį ir 2 kartus sudaviau į pilvo sritį. Tada atsipeikėjau, pamačiau kraują ir labai išsigandau“, – teisme kalbėjo vyras.
Po dūrių jis apkabino brolį, užspaudė žaizdą, šaukėsi pagalbos ir iškvietė medikus. Tadas tikino tikrą savo poelgio rimtumą supratęs jau patekęs į įkalinimo įstaigą.
Kodėl brolis atleido, bet teismas ne?
Domas patvirtino, kad jį peiliu sužalojo Tadas. Vyras prisiminė 2 smūgius į pilvo šonus, po kurių prarado sąmonę ir atsibudo ligoninėje. „Greitąją iškvietė brolis. Jis kartu su mergina užspaudė žaizdą. Maždaug po 3 mėnesių jam atleidau, dabar tarp mūsų konfliktų nėra“, – pasakojo nukentėjusysis.
Domas teigė šiuo metu nebejaučiantis neigiamų sveikatos pasekmių ir civilinio ieškinio nereiškiantis. Gynyba tuo rėmėsi prašydama skirti švelnesnę bausmę. Advokatas taip pat nurodė, kad Tadas yra jaunas, dirba, augina dukrą, palaiko šeiminius ryšius ir po nusikaltimo padėjo sužeistajam.
Kodėl teismas nepatikėjo prisipažinimu?
Teismo šie argumentai neįtikino. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme Tadas kaltę neigė bei pateikė kelias skirtingas versijas. Iš pradžių jis tvirtino, kad brolis jau atėjo sužalotas. Vėliau aiškino, kad Domas pats sau dūrė peiliu, o dar kitą kartą teigė, jog brolis galėjo susižaloti, kai konflikto metu abu vartėsi.
Apeliaciniame teisme Tadas pripažino 2 dūrius į pilvą, tačiau neigė sužalojęs kelį. Jis spėjo, kad žaizdą galėjo padaryti bute buvusios stiklo šukės. Ekspertų duomenys šią versiją paneigė. Ant nukentėjusiojo kelnių rastas pažeidimas buvo padarytas duriančiu ir pjaunančiu įrankiu – peiliu. Įvykio vietoje stiklo šukių neužfiksuota.
Teismas nusprendė, kad tik po apkaltinamojo nuosprendžio išsakytas prisipažinimas buvo skirtas teisinei padėčiai palengvinti, todėl jo nepripažino nuoširdžiu gailėjimusi.
Ką rodo ankstesnė nuteistojo istorija?
Tadas anksčiau jau buvo 2 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus. Jis taip pat buvo baustas už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o ankstesnėje byloje nuo atsakomybės atleistas susitaikius su nukentėjusiaisiais.
Naują labai sunkų nusikaltimą vyras padarė atlikdamas 2 metų laisvės apribojimo bausmę. Teismas įvertino, kad ankstesnės švelnesnės priemonės jo elgesio nepakeitė, administracines baudas teko išieškoti priverstinai, o smurto atvejų pavojingumas didėjo.
Kokia galutinė bausmė?
Panevėžio apygardos teismas Tadui už sunkų brolio sveikatos sutrikdymą buvo skyręs 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą. Šią bausmę subendrinus su ankstesne, galutinė bausmė siekė 4 metus. Iš jo ligonių kasai taip pat priteista 7 477 eurai.
Lietuvos apeliacinis teismas gynėjo skundą atmetė ir paliko galioti Tadui paskirtą galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
Ką ši byla sako apie mūsų teisingumo sistemą?
Ši byla parodo, kad demokratinėje visuomenėje teisingumas ne visada sutampa su asmeniniu atleidimu. Nors brolis atleido, teismas įvertino visą kontekstą: ankstesnius smurtinius nusikaltimus, bandymus pateisinti veiksmus ir pavojingumo didėjimą. Tai primena, kad teisingumo sistema turi ginti ne tik nukentėjusįjį, bet ir visuomenę nuo potencialiai pavojingų asmenų.
Vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų yra teisė į saugią aplinką. Ši byla rodo, kad Lietuvos teismai rimtai vertina smurtinius nusikaltimus ir neleidžia jiems likti nenubaustiems, net kai auka atleidžia.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar brolis vis dar palaiko ryšius su nuteistuoju?
Taip, Domas teigė, kad po 3 mėnesių atleido broliui ir dabar tarp jų konfliktų nėra.
Kodėl teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo atleidimą?
Teismas įvertino, kad ankstesnės švelnesnės priemonės nepakeitė nuteistojo elgesio, o smurto atvejų pavojingumas didėjo.
Ar nuteistasis turi galimybę dar skųsti nuosprendį?
Lietuvos apeliacinis teismas jau atmetė gynėjo skundą, todėl nuosprendis yra galutinis.
Ši byla primena, kad demokratinėje visuomenėje teisingumas yra ne tik asmeninis atleidimas, bet ir visuomenės saugumo užtikrinimas. Tai pamoka, kad smurtas niekada nėra pateisinamas, o teisingumo sistema turi ginti visus.