Lietuvos karinės žvalgybos vadovas pulkininkas Mindaugas Mažonas pabrėžia, kad tiesioginio karo su Rusija grėsmė išlieka labai maža, tačiau nuo šio pavasario pastebimai išaugo nekonvencinių grėsmių lygis. Pokalbyje su TV3 jis atskleidė, kad didžiausią nerimą kelia Rusijos bandymai verbuoti asmenis per socialinius tinklus ir organizuoti sabotažo veiksmus prieš Lietuvos infrastruktūrą.
Kodėl padidėjo hibridinių grėsmių pavojus?
Pasak Mažono, grėsmių padidėjimas tiesiogiai susijęs su Ukrainos ilgojo nuotolio bepiločių orlaivių atakomis prieš Rusijos energetikos ir logistikos objektus. Rusija klaidingai įsivaizduoja, kad NATO šalys, įskaitant Lietuvą, remia šias atakas, pavyzdžiui, suteikdamos savo oro erdvę. Šis įsitikinimas atsispindi tiek viešojoje retorikoje, tiek žvalgybos duomenyse, rodančiuose planavimą vykdyti nekonvencinius veiksmus prieš mūsų šalies infrastruktūrą.
„Rusijoje yra labai stiprus įsitikinimas, kad Baltijos šalys ir Lenkija suteikia oro erdvę arba kitaip remia Ukrainos atakas“, – sakė Mažonas. Jis pridūrė, kad nors incidentų Lietuvoje per pastaruosius kelis mėnesius nebuvo, grėsmė išlieka reali ir patvirtinta žvalgybos priemonėmis.
Ar Rusija ruošiasi mobilizacijai?
Kalbėdamas apie galimą Rusijos mobilizaciją, Mažonas pažymėjo, kad artimiausiu metu visuotinė mobilizacija yra mažai tikėtina. Frontas Ukrainoje išlieka gana stabilus, todėl papildomo personalo poreikio nėra. Be to, Rusijos visuomenė bijo mobilizacijos, todėl valdžia vengia papildomai eskaluoti situaciją.
Vis dėlto žvalgyba stebi, kad įvairios Rusijos institucijos ruošiasi galimai mobilizacijai – tikrina procedūras, peržiūri teisės aktus ir vertina logistinio aprūpinimo galimybes. Tai rodo, kad Kremlius nenori būti nepasiruošęs, jei situacija fronte pasikeistų.
Kokia situacija Kaliningrade?
Kaliningrado srities apsauga, pasak Mažono, yra intensyviai stiprinama. Rusija bijo, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai gali atakuoti šį regioną, nors tai yra paradoksalu, nes Kaliningradą supa NATO šalių – Lietuvos ir Lenkijos – oro erdvė. Sausumos pajėgų Kaliningrade likęs absoliutus minimumas – daugiausia šauktiniai, o profesionalūs kariai išvykę kariauti į Ukrainą. Tačiau oro ir jūrų pajėgos, ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos, įskaitant „Iskander“, išlieka nepakitusios.
Ar raketos kritimas Lenkijoje buvo nelaimingas atsitikimas?
Praėjusią savaitę Lenkijoje nukritus Rusijos sparnuotajai raketai, Mažonas pabrėžė, kad žvalgybos institucijų darbas yra įvertinti, ar tai buvo tyčinis, ar netyčinis veiksmas. Kadangi incidentas įvyko Lenkijoje, tyrimą vykdo Lenkijos institucijos, kurios vėliau pasidalins informacija su sąjungininkais.
„Tai yra nauja realybė. Tokie incidentai, nepriklausomai nuo to, ar jie įvyksta tyčia, ar netyčia, ateityje gali kartotis“, – sakė Mažonas. Jis priminė, kad jau buvo bepiločių orlaivių ir jūrinių dronų incidentų prie Rumunijos krantų, todėl panašių atvejų tikimybė išlieka.
Kaip Lietuva gali apsisaugoti?
Mažonas pabrėžė, kad viešas grėsmių atskleidimas mažina netikros vėliavos operacijų tikimybę. „Kai visi žino, kad tokia operacija gali būti rengiama, ją įgyvendinti tampa gerokai sudėtingiau ir mažiau efektyvu“, – sakė jis. Tai reiškia, kad skaidrumas ir informuotumas yra svarbūs gynybos įrankiai.
Lietuvos kritinės infrastruktūros objektų apsauga jau sustiprinta, o žvalgyba toliau stebi situaciją. Pasak Mažono, svarbiausia išlikti budriems ir neleisti Rusijai manipuliuoti informacija arba vykdyti provokacijas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Lietuvai gresia tiesioginis karinis konfliktas su Rusija?
Ne, tiesioginio karo grėsmė išlieka labai maža. Didžiausią pavojų kelia hibridinės grėsmės, tokios kaip sabotažas ir dezinformacija.
Kodėl Rusija mano, kad Lietuva remia Ukrainos atakas?
Rusija klaidingai įsivaizduoja, kad NATO šalys suteikia oro erdvę Ukrainos bepiločiams orlaiviams. Šis įsitikinimas yra nepagrįstas, tačiau jis skatina Rusiją planuoti nekonvencinius veiksmus prieš Lietuvą.
Ar Kaliningradas kelia didesnę grėsmę nei anksčiau?
Kaliningrado sausumos pajėgos yra susilpnėjusios, tačiau oro ir jūrų pajėgos, įskaitant „Iskander“ sistemas, išlieka pajėgios. Rusija stiprina regiono apsaugą, bijodama Ukrainos atakų.