Kortelėmis atsiskaitome vis dažniau: verslui tai brangiai kainuoja, bet pirkėjams patogu

Lietuviai vis dažniau renkasi atsiskaitymą banko kortele, o ne grynaisiais pinigais. „Norfos“ tinkle jau maždaug 60 procentų visų pirkinių apmokama kortelėmis. Nors pirkėjams tai patogu ir saugu, verslui tokie atsiskaitymai kainuoja gerokai brangiau nei grynųjų pinigų tvarkymas. „Norfos mažmena“ vadovas Dainius Dundulis sako, kad elektroniniai mokėjimai bendrovei yra beveik dešimt kartų brangesni nei grynieji.

Kodėl atsiskaitymas kortele toks populiarus?

Pirkėjams kortelė reiškia patogumą ir saugumą. Savitarnos kasose nereikia skaičiuoti grynųjų, o darbuotojai išvengia klaidų. „Norfos“ parduotuvėse savitarnos kasų skaičius nuolat auga – vien didžiausioje sostinės parduotuvėje „N bazė“ jų įrengta net 22. Iš jų devyniose galima atsiskaityti grynaisiais, o likusiose – tik kortele.

Pasak Dainiaus Dundulio, kortelės pašalina vadinamąjį žmogiškąjį veiksnį. „Atsiskaitant kortele išvengiama nesusipratimų, kai darbuotojai paima grynuosius ir atiduoda grąžą. O pirkėjams tai saugiau ir patogiau nei skaičiuoti eurus“, – paaiškino jis.

Kokie iššūkiai kyla verslui?

Nors pirkėjams kortelė – palankus pasirinkimas, verslui ji kelia nemažai keblumų. Pinigai iš kortelių į įmonės sąskaitą patenka ne iš karto – dažnai prireikia kelių dienų ar net savaitės. Tačiau didžiausias trūkumas yra kaina.

„Už grynųjų pinigų inkasavimą per metus sumokame kelis šimtus tūkstančių eurų. O bankams už kortelių mokėjimus – kelis milijonus eurų. Elektroniniai pinigai mums kainuoja kone dešimt kartų brangiau nei grynieji“, – atviravo D. Dundulis.

Jis pabrėžė, kad bankų konkurencija Lietuvoje yra silpna, tačiau vis daugiau užsienio bankų siūlo perkelti sąskaitas, o tai galbūt verčia vietinius bankus mažinti įkainius.

Ar grynieji pinigai vis dar reikalingi?

Nors pats D. Dundulis pripažįsta, kad kortelė tapo pagrindine mokėjimo priemone, jis visada turi šiek tiek grynųjų. „Technika ne visada veikia patikimai. Gali sutrikti sistemos, dingti internetas. Be to, geopolitinė situacija įtempta, todėl grynųjų patartina turėti nenumatytiems atvejams“, – perspėjo jis.

Įdomu tai, kad savitarnos kasa, kurioje galima atsiskaityti grynaisiais, kainuoja dvigubai brangiau nei kasa tik su kortelėmis. Maždaug pusę kainos sudaro grynųjų priėmimo ir išdavimo įranga.

Ką tai reiškia pirkėjams?

Nors atsiskaitymo kortele sąnaudas padengia parduotuvės, jos galiausiai įskaičiuojamos į prekių kainą. „Suprantama, kad šios sąnaudos, kaip ir visos kitos, atsispindi galutinėje kainoje. Tačiau jos sudaro labai menką dalį“, – teigė D. Dundulis.

Visa tai rodo, kad Lietuvoje sparčiai judame link bekontakčių mokėjimų visuomenės. Tačiau, kaip primena verslo atstovai, visiškas atsisakymas grynųjų dar nėra nei realus, nei pageidautinas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar atsiskaitymas kortele yra brangesnis pirkėjui?

Ne, pirkėjui atsiskaitymas kortele nieko nekainuoja. Visas sąnaudas padengia parduotuvė, o jos įskaičiuojamos į prekių kainą.

Kodėl verslui kortelės brangesnės nei grynieji?

Bankai už kortelių mokėjimus taiko didelius įkainius, o grynųjų pinigų inkasavimas kainuoja gerokai mažiau. „Norfos“ atveju skirtumas siekia beveik dešimt kartų.

Ar verta turėti grynųjų pinigų?

Taip, ypač nenumatytiems atvejams, pavyzdžiui, sutrikus technikai ar dingus interneto ryšiui. Taip pat geopolitinės įtampos metu grynieji gali būti itin naudingi.

Photo: lrytas.lt