Prekybos augimas Lietuvoje: apyvarta didėja ne dėl kainų, o dėl parduodamų kiekių

Lietuvos mažmeninės prekybos rinka išgyvena pokytį: pirmą kartą per kelerius metus apyvartos augimas nebėra susijęs su infliacija. Anot „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio, šiemet parduotuvių pajamos didėja todėl, kad pirkėjai perka daugiau prekių, o ne todėl, kad jos brangsta. Tai rodo augantį šalies vartojimą ir didėjančias gyventojų pajamas, o tai yra teigiamas signalas visai ekonomikai.

Kodėl apyvarta auga, o kainos lieka stabilios?

Pastaruosius kelerius metus maisto produktų rinkoje dominavo infliacija, kai kainos augo greičiau nei parduodamų prekių kiekis. Tačiau 2026-aisiais situacija pasikeitė iš esmės. „Šiemet apyvarta tapo proporcinga parduodamų prekių kiekiui, matuojamam kilogramais. Tai reiškia, jog apyvarta didėja ne dėl to, kad kyla prekių kainos, bet dėl to, kad jų parduodama daugiau“, – aiškino D. Dundulis.

2025-aisiais „Norfos mažmenos“ apyvarta pasiekė 954 mln. eurų ir augo maždaug dešimtadaliu, o tai buvo didžiausias augimas tarp penkių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų. Prognozuojama, kad ši tendencija išsilaikys iki metų pabaigos, o pagrindinis variklis – didėjančios gyventojų pajamos.

Ką reiškia didesnis parduodamų prekių kiekis darbuotojams?

Kai apyvartą augina infliacija, parduotuvių darbuotojų darbo krūvis nesikeičia – prekių kiekis lieka tas pats, tik brangsta. Dabar situacija kitokia: norint pasiekti didesnę apyvartą, reikia fiziškai parduoti daugiau prekių. „Prekes reikia paruošti pirkėjams – atgabenti į prekybos sales, išdėlioti lentynose. Daugiau darbo tenka ir kasininkams bei savitarnos kasų darbuotojams, nes pirkėjų srautai didėja“, – paaiškino D. Dundulis.

Tai kelia iššūkių, bet kartu atveria galimybes: didėjant pardavimams, prekybos tinklai gali investuoti į efektyvumą ir technologijas, o tai ilgainiui didina darbo našumą.

Ar Lietuva lenkia Vakarų Europą?

Įdomu tai, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių mažmeninės prekybos augimas išsikvėpė. Prognozuojama, kad Vakarų Europoje iki 2030-ųjų pardavimo apimtys vidutiniškai didės vos po 0,2 proc. per metus. Tuo metu Lietuvoje situacija kur kas optimistiškesnė.

„Vertindamas pagal parduodamų prekių kiekį ir jų svorį, tikėčiausi, kad pardavimas iki 2030-ųjų „Norfos“ tinkle augs apie 10 proc. Įtaką tam daro iškovojama vis didesnė rinkos dalis ir šalyje kylantis vartojimas“, – teigė D. Dundulis. Jis taip pat pastebi, kad lietuviai vis dažniau renkasi aukštesnės kokybės maisto produktus, kurie natūraliai kainuoja brangiau.

Kokios galimybės atsiveria atlyginimų augimui?

D. Dundulis pabrėžia, kad darbo užmokestis pastaruoju metu „Norfoje“ buvo didinamas po 8–10 proc. kasmet. Šiemet taip pat planuojamas augimas, nors kiek kuklesnis. Šiuo metu atlyginimams skiriama apie 9 proc. „Norfos mažmenos“ apyvartos, ir tai yra kritinė riba.

„Jei darbo užmokesčiui tektų skirti daugiau kaip 9 proc. apyvartos, tokių sąnaudų bendrovės nebepakeltų ir joms grėstų bankrotas. Prieš 2007–2008 m. finansų krizę šis skaičius buvo pasiekęs net 12 proc., ir tai buvo netvaru“, – prisiminė verslininkas. Jo teigimu, tolesniam atlyginimų didinimui galimybių reikia ieškoti efektyvinant veiklą, diegiant technologines naujoves ir didinant darbo našumą.

Ką rodo pensijų fondų išmokos ir švenčių prekyba?

Balandį prasidėjusios išmokos pasitraukusiems iš pensijų kaupimo fondų žmonėms mažmenininkų apyvartos iš esmės nepakeitė. D. Dundulis tai vertina teigiamai: „Jeigu žmonės, gavę po kelis tūkstančius ar kelias dešimtis tūkstančių eurų, jų neišleido maistui, tai liudija, kad maistui jie gali skirti tiek lėšų, kiek reikia.“

Tai patvirtina ir pasikeitusi pirkėjų elgsena prieš šventes. Anksčiau per Kalėdas ar Velykas apyvarta šoktelėdavo kelis kartus, nes žmonės taupė brangesniems produktams. Dabar tokio šuolio nebėra – kokybiškas maistas perkamas ištisus metus. „Nebėra situacijų, kai aukščiausios kokybės ir brangesni gaminiai paklausos sulaukdavo tik prieš šventes. Mus tai džiugina“, – sakė D. Dundulis.

Kokybė tampa svarbesnė už kainą

Per 30 metų prekybos veiklos „Norfa“ išgyveno įvairius laikotarpius, kai pirkėjų pasirinkimą lemdavo tik kaina. Dabar situacija pasikeitė: „Pastaraisiais metais sparčiai kilo pragyvenimo lygis ir vis daugiau žmonių prekes pradėjo rinktis atsižvelgdami į kainos ir kokybės santykį. Kitose ES šalyse atlikti tyrimai patvirtino, kad ši tendencija vyrauja visame Senajame žemyne“, – apibendrino D. Dundulis.

Šis pokytis liudija brandesnę vartotojų kultūrą ir didesnes galimybes – tai ženklas, kad Lietuvos ekonomika stiprėja, o gyventojai gali leisti sau daugiau nei tik būtiniausias prekes. Demokratijos ir atvirumo vertybėmis grįstoje visuomenėje tai yra sveikas ir džiuginantis signalas.