Kultūra ir demokratija: ko nutylėjo naujoji Vyriausybė?
Naujosios Vyriausybės programinėje kalboje Seime praleista kultūra atskleidė pavojingą prioriteto stoką, tačiau po parlamentinės kritikos premjeras pataisė retoriką. Dabar lemiamas išbandymas yra gražių žodžių vertimas į konkrečius sprendimus, kurie kultūrą pripažintų ne biudžeto našta, o strategine nacionalinio saugumo, demokratijos ir inovacijų investicija.
Kuo pavojinga politinė tyla apie kultūrą?
Politikoje svarbu ne tik tai, kas pasakoma. Kartais dar svarbiau tai, kas nutylima. Pirmosios naujos Vyriausybės programinės kalbos visada vertos atidaus skaitymo tarp eilučių, nes būtent jose atsiskleidžia tikrieji prioritetai. Kokią Lietuvą ketinama kurti per likusius dvejus šios Seimo kadencijos metus?
Šiandien mūsų valstybė susiduria su išskirtiniais iššūkiais. Nesibaigiantis karas Ukrainoje, augantys saugumo reikalavimai, demografinė krizė, ekonominiai neapibrėžtumai, technologijų revoliucija ir agresyvios informacinės atakos reikalauja aiškios valstybės vizijos. Valstybę kuria žmonės, kuriuos sieja bendra istorinė atmintis, kalba, vertybės ir atsakomybė už savo šalies ateitį.
Būtent todėl stebino, kad paskirtojo Ministro Pirmininko pirmojoje kalboje Seime žodis „kultūra“ apskritai nenuskambėjo. Juolab, kad Kultūros politikos pagrindų įstatymas kultūrą aiškiai įvardija kaip strateginę valstybės raidos sritį. Seimo salėje atkreipiau į tai dėmesį ir paklausiau, kokią vietą kultūra užims būsimos Vyriausybės darbuose.
Ar argumentai ir pilietinė kontrolė vis dar veikia?
Reikia pripažinti, jog pastaba buvo išgirsta. Jau kitoje savo kalboje paskirtasis premjeras prakalbo apie kultūrą, iš esmės pakartodamas diskusijoje Seime išsakytas mintis. Tai rodo, kad skaidrumą ir atvirumą skatinantys argumentai politikoje vis dar gali būti išgirsti. Vos po poros dienų Prezidentui buvo pristatytas ir naujas kandidatas į kultūros ministrus, kurio retorikoje kultūra jau skamba kaip strateginė sritis.
Tikrasis išbandymas prasidės tuomet, kai gražius žodžius teks paversti konkrečiais sprendimais. Lietuvos kultūros politika jau ne kartą girdėjo skambias deklaracijas.
Vis dėlto vien retorikos nepakanka. Kur kas svarbiau suprasti, kodėl apskritai prireikė tokio priminimo. Kalbame apie politinį požiūrį, kuris ilgainiui sutrikdė visos kultūros ekosistemos kraujotaką. Silpnėjo dialogas su kultūros bendruomene, strigo teisėkūra, vėlavo sprendimai, o kultūra vis dažniau buvo nustumiama į politinės darbotvarkės paraštes. Kol neįvardijama diagnozė, sunku tikėtis ir veiksmingo gydymo.
Kodėl kultūra yra nacionalinio saugumo klausimas?
Paradoksalu, kad visuomenės atsparumą propagandai, hibridinėms grėsmėms ir dezinformacijai siejame su naujomis institucijomis, tačiau nepakankamai suvokiame, jog atsparumas prasideda nuo žmogaus. Jis formuojamas per išsilavinimą, kritinį mąstymą, istorinę atmintį ir gebėjimą atpažinti tiesą. Todėl investicijos į kultūrą nėra išlaidos. Tai tiesiogiai investicijos į nacionalinį saugumą ir demokratijos stiprinimą.
Jaunimas ir inovacijos gimsta ne tuštumoje, o kūrybinėje ir laisvoje aplinkoje. Jei norime atsparios ir pažangios Europos Sąjungos valstybės, turime suprasti, kad kultūra yra tas pagrindas, kuris leidžia mums augti ir išlikti atviriems ateičiai.
Kas lemia tikruosius valstybės prioritetus?
Likę dveji šios Seimo kadencijos metai nėra ilgas laikas. Naujoji Vyriausybė turės pasirinkti, ar apsiribos kasdieniu administravimu ir viešųjų ryšių akcijomis, ar ryšis priimti sprendimus, kurie išliks ir pasibaigus šiai kadencijai. Valstybės prioritetai atsiskleidžia ne deklaracijose. Jie matomi biudžete, teisėkūroje, politinėje valioje ir kasdieniuose sprendimuose.
Svarbiausias klausimas šiandien yra ne tai, kas taps ministru, o ar bus atkurta visos kultūros ekosistemos kraujotaka. Už tai atsakomybė pirmiausia tenka Ministrui Pirmininkui. Būtent jam teks įrodyti, kad po kritinių pastabų atsiradęs dėmesys kultūrai nebuvo vien mandagus atsakas į diskusiją Seime ar gerai surežisuota politinė improvizacija.
Ar naujoji Vyriausybė pakoregavo savo programą dėl kultūros?
Taip. Po Seimo narių kritikos dėl praleistos kultūros temos, paskirtasis Ministras Pirmininkas savo vėlesnėse kalbose pradėjo minėti kultūrą kaip strateginę sritį, o netrukus buvo pristatytas ir kandidatas į kultūros ministrus.
Kaip kultūra siejasi su visuomenės atsparumu dezinformacijai?
Kultūra ir išsilavinimas formuoja kritinį mąstymą bei istorinę atmintį, kurie yra pagrindinės priemonės atpažinti propagandą ir dezinformaciją. Investicijos į kultūrą tiesiogiai stiprina visuomenės atsparumą hibridinėms grėsmėms.