Praėjus beveik 11 metų po kunigaikščio Vildaugo, arba Stasio Urniežiaus, mirties, jo dukra aktorė Gabija Urniežiūtė viešai pasidalijo prisiminimais apie tėvą. Rugsėjo pabaigoje legendiniam vilniečiui būtų sukakę 70 metų, o ši proga tapo puikia dingstimi prisiminti ryškią, laisvę mylėjusią asmenybę, kuri iki šiol įkvepia menininkus ir miesto bendruomenę.
Kas buvo kunigaikštis Vildaugas?
Stasys Urniežius, geriau žinomas kaip kunigaikštis Vildaugas, sovietmečiu baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete ir dirbo lietuvių kalbos mokytoju. Sąjūdžio laikais jis įkūrė jaunimo organizaciją „Gediminaičiai“, kuri subūrė net 3 tūkstančius jaunų žmonių visoje Lietuvoje.
„Tai žmonės, kurie mylėjo, tikėjo Lietuva. Jis tiesiog pasivadino kunigaikščiu Vildaugu, kaip koks vadas tų žmonių. Mėgdavo visus įšventinti, visi turėjo savo titulą“, – pasakoja G. Urniežiūtė.
Kokie buvo kunigaikščio nuopelnai nepriklausomai Lietuvai?
Vildaugas buvo pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus miesto tarybos narys. Būtent jis inicijavo Signatarų namų įsteigimą ir aktyviai rūpinosi sostinės paveldo apsauga. Jo indėlis į Vilniaus kultūrinį ir pilietinį gyvenimą neabejotinai reikšmingas.
Ką apie tėvą prisimena dukra Gabija Urniežiūtė?
Aktorė pabrėžia, kad namuose tėvas buvo visai kitoks nei viešumoje.
„Aš atsimenu jį kaip labai mylimą tėtį. Namuose jis tikrai nebuvo kunigaikštis, jis buvo Stasys Urniežius. Mes į jį kreipdavomės – tėvelį, Staselį. Buvom tėtis, mama, dukra. Buvom šeima. O už uždarų durų, kai sakydavo „einu į miestelį“, apsirengdavo kostiumą ir išeidavo kaip kunigaikštis Vildaugas“, – dalijasi ji.
Gabija taip pat prisimena, kad tėvas mėgo provokuoti ir kurti istorijas. Pavyzdžiui, kai į Lietuvą atvykdavo užsienio svečiai, jis galėjo pasakyti, kad suvalgė Amerikos vėliavą. Toks laisvas mąstymas ir noras būti nepakartojamu buvo neatsiejama jo asmenybės dalis.
Kodėl kunigaikštis šūkaudavo „AMERIKA!“?
Dukra atskleidžia ir šios mįslės sprendimą. „AMERIKA“ – tai ne tik svajonė apie laisvę, bet ir jo inicialų skaitymas: USA – Urniežius Stasys Antano.
„Jis labai laisvas žmogus. Savotiškai jautėsi nesuprastas kartais tarp mūsų ir jį traukė Amerika kaip tokia laisva šalis, kad ten visi gali būti visokie. Jis labai norėjo, kad Lietuva būtų laisva“, – aiškina G. Urniežiūtė.
Ar kunigaikščio Vildaugo diena taps oficialia švente?
Šių metų rugsėjo 27-ąją, minint 70-ąjį gimtadienį, Gabija Urniežiūtė surengė paminėjimą, kuriame skambėjo ir 1983 metais tėvo užrašytos eilės. Ji tikisi, kad ši data ateityje galėtų tapti oficialia kunigaikščio Vildaugo diena.
„Pamatėme, kad kunigaikštis niekur nedingo, o tapo Vilniaus siela. Visi jį prisimename ir tai tapo fenomenu, nes jis įkvėpė tiek daug menininkų, sukurta tiek daug kūrinių pagal jį. Būtų smagu, kad kažkada būtų ir kunigaikščio Vildaugo diena, kurią paminėtume visus Vilniaus keistuolius ir menininkus“, – sako ji.
Keistuoliai, anot jos, yra personažai, kurie puošia miestą ir kuria autentišką atmosferą. Būtent todėl kunigaikštis Vildaugas išliks mūsų atmintyje dar ilgai, o gal net amžinai.
Dažniausiai užduodami klausimai apie kunigaikštį Vildaugą
Kas buvo kunigaikštis Vildaugas?
Kunigaikštis Vildaugas – tai Vilniaus miesto legenda, iš tikrųjų buvęs lituanistas, mokytojas ir visuomenės veikėjas Stasys Urniežius. Jis garsėjo savo ekscentrišku elgesiu, meile laisvei ir unikaliu Vilniaus puoselėjimu.
Kokį palikimą paliko Stasys Urniežius?
Jis įkūrė jaunimo organizaciją „Gediminaičiai“, buvo pirmosios nepriklausomos Lietuvos Vilniaus miesto tarybos narys ir įsteigė Signatarų namus. Jo asmenybė iki šiol įkvepia menininkus kurti kūrinius apie Vilnių ir jo laisvą dvasią.
Kada minima kunigaikščio Vildaugo diena?
Šiuo metu tai nėra oficiali šventė, tačiau jo dukra Gabija Urniežiūtė siūlo rugsėjo 27-ąją, jo gimtadienį, paskelbti kunigaikščio Vildaugo diena, skirtą paminėti visus Vilniaus menininkus ir laisvos dvasios žmones.