Šeši kultūros savaitgalio akcentai: nuo Panevėžio iki Klaipėdos

Savaitgalis – puiki proga atrasti Lietuvos kultūros įvairovę. Nuo eksperimentinės muzikos festivalio Panevėžyje iki jūrinių tradicijų šventės Klaipėdoje – liepos 25-26 dienomis šalies renginiai kviečia atsiverti naujoms patirtims, bendruomeniškumui ir kūrybai. Štai šeši renginiai, kurių verta nepraleisti.

Festivalio „Iškrovos“ finalas: muzikos kelionė per keturias scenas

Liepos 25-osios naktį Panevėžyje festivalį „Iškrovos“ užbaigs finalas su 25 muzikos projektais keturiose scenose. Vienu pagrindinių tarptautinės programos akcentų taps britų prodiuseris Mani Festo. Be to, Panevėžyje pirmąkart pasirodys meksikietis Equinoxious. Tuo metu Patricia Kokett atliks visiškai naują programą, kuri bus įrašyta, o dalis medžiagos pateks į būsimąjį albumą. Specialiai „Iškrovoms“ vienam koncertui susiburs ir DDL PLK.

„Per vieną naktį bus galima pradėti nuo gyvų gitarų ir mošpito kieme, persikelti į intymesnę elektronikos bei postpanko erdvę sode, nusileisti į tamsesnį „Bustè x Danzmachine“ šokių pogrindį ir galiausiai likti prie vinilinių bei eklektiškų „Bustè Bar“ didžėjų. Keturios scenos skirtos ne tam, kad žmogus pasirinktų vieną žanrą, o tam, kad per naktį atrastų kelis skirtingus muzikos pasaulius“, – sako vienas iš organizatorių Tomas Vėjas.

Scenose pasirodys ir tokie atlikėjai, kaip „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Imbieras“, „McLoud“, Kristijonas Ribaitis bei kiti.

Kurtuvėnų teatrų festivalis „Kartu“: tradicijos ir demokratija

Liepos 25-26 dienomis Kurtuvėnuose vyks 26-asis teatrų festivalis „Kartu“, kasmet suburiantis mėgėjų ir profesionalius teatrus iš įvairių Lietuvos regionų. Dvi dienas Kurtuvėnų dvaro ir parapijos erdvėse žiūrovų lauks spektakliai, koncertas, edukacijos, susitikimai su kūrėjais bei kiti renginiai, puoselėjantys klojimo teatro tradiciją.

Šiųmečio festivalio tema ragina prisiminti lietuviškojo teatro istoriją. Organizatoriai pabrėžia, kad sukanka 127 metai nuo pirmojo viešo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“. Būtent Kurtuvėnai yra viena svarbiausių vietų, kur gyva teatro tradicija sieja 18 amžiaus kultūrinį gyvenimą, Povilo Višinskio veiklą ir šiandienos mėgėjų teatrų judėjimą.

Festivalį pradės jungtinė Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro mėgėjų teatrų ir meno kolektyvų teatralizuota programa „Po tėviškės dangum“. Joje žiūrovai išvys istorines Lietuvos kultūros asmenybes: P. Višinskį, Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę, Žemaitę, Vaižgantą ir kitus šviesuolius. Vakare Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje skambės šiuolaikinės vokalinės muzikos ansamblio „Melos“ programa „Minimal Voices“.

Sekmadienio programa prasidės Kurtuvėnų parapijos namuose vyksiančiu susitikimu su profesoriumi Petru Bielskiu, aktore Lina Bocyte, aktoriumi Vladu Baranausku ir teatrologe Andrėja Stulginskiene. Bus kalbama apie klojimo teatro tradicijų raidą Šiaulių apskrityje, jų reikšmę Lietuvos kultūros istorijai, pristatyta speciali paroda. Tądien Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje vyks Šv. apaštalo Jokūbo atlaidų Mišios, o festivalis bus tęsiamas spektakliais ir baigsis uždarymo ceremonija.

Šiemet festivalio lankytojai pirmąkart galės išrinkti ir žiūrovų simpatijų spektaklį – savo balsą atiduoti už labiausiai patikusį pasirodymą. Tai demokratiškas žingsnis, suteikiantis žiūrovams galią formuoti kultūrinį gyvenimą.

Aurelijos Maknytės paroda „Kanalai“: smalsumas kaip kūrybos variklis

Penktadienio vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje, atidaroma Aurelijos Maknytės paroda „Kanalai“ (kuratorės Inesa Brašiškė, Agnė Narušytė). Tai pirmasis išsamus menininkės kūrybos pristatymas, apžvelgiantis beveik tris dešimtmečius trunkančią jos praktiką ir atskleidžiantis tiek gerai žinomus, tiek iki šiol beveik nerodytus darbus.

„Man kūryba – tam tikras gyvenimo būdas ir santykio su pasauliu kūrimas. Manau, šiame santykyje daug smalsumo, kuris nuolat džiugina naujais atradimais. Paroda – puiki proga šiais atradimais pasidalinti su žiūrovais ir įkvėpti juos žvelgti į pasaulį smalsiu ir atviru žvilgsniu“, – sako A. Maknytė.

Jos kūryboje susijungia kasdienybės istorija, gamta ir technologijos. Nors gimsta iš kasdienio stebėjimo, kaupimo, dokumentavimo ir ilgus metus trunkančių tyrimų, menininkės kūriniai retai tampa baigtiniais eksponatais. Neužbaigtumas, procesas ir galimybė nuolat permąstyti sukauptą medžiagą – esminiai A. Maknytės principai.

Svarbus jos kūrybos aspektas – televizija ir televizoriai. Daugiau nei dešimtmetį menininkė kaupė asmeninį archyvą, į VHS kasetes įrašinėjo televizijos laidų ir filmų fragmentus. Iš jų kūrė videodarbus, fiktyvias autobiografijas ir naujus pasakojimus.

Reikšmingą vietą parodoje užima gamta. Menininkės vadinamoje „Žemėje“, sklype prie Širvintos upės, daugelį metų vykstantys augalų, gyvūnų ir kraštovaizdžio stebėjimai virsta kūrybos dalimi. Nacionalinės dailės galerijos kiemelyje eksponuojami iš gamtinės aplinkos kilę objektai, o prie Širvintos upės specialiai parodos proga išdygsta didžiosios salės antrininkė.

Jūros šventė Klaipėdoje: pagarba tradicijoms ir bendruomeniškumas

Savaitgalį klaipėdiečius ir miesto svečius suburs 67-oji Jūros šventė, pasirinkusi šūkį „Kaip kine“. Vienas seniausių ir didžiausių renginių Lietuvoje nuo pat pradžių buvo dedikuotas jūrai ir jūrinei kultūrai, todėl programoje atsispindi ypatinga pagarba jūrinėms tradicijoms.

Šeštadienį vyks pirmojo nepriklausomos Lietuvos jūrų uosto kapitono Liudviko Stulpino atminimo pagerbimas Kopgalio kapinaitėse (Smiltynėje), o Skulptūrų parke bus pagerbiami žuvusios laivo „Linkuva“ įgulos nariai. Vieną po kitos papildančias jūrines ceremonijas vainikuos negrįžusiųjų iš jūros pagerbimas – ilgaamžė Jūros šventės ceremonija, kai į Baltijos jūros bangas nuleidžiami vainikai.

Viena iš Jūros šventės naujienų – šeštadienį Teatro aikštėje vyksianti gyva pokalbių ir muzikos programa. Ją ves žurnalistas, muzikos žinovas Ramūnas Zilnys. Pokalbiuose susipins muzika ir jūrinės istorijos – kaip dainos lydėjo ilgas keliones, kokios melodijos skambėdavo laivuose ar uosto šventėse, kokie prisiminimai siejasi su tam tikrais kūriniais. Tarp pašnekesių skambės jūrinės tematikos dainos ir lietuviška muzika apie jūrą.

Šeštadienio vakarą vyks tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ įgulų pristatymas, taip pat salvių ir liepsnų lydimas naktinis laivų paradas tarp Biržos ir Pilies tiltų bei teatralizuotas pasirodymas „Neramumai Dangėje“. Sekmadienio rytą tradicinių laivų flotilė bus išlydėta simboliškai keliant Pilies tiltą.

Virgilijaus Šontos paroda Kaune: laisvės ir tapatybės paieškos

Šią savaitę Kauno fotografijos galerijoje atidaryta fotografo Virgilijaus Šontos (1952-1992) paroda „Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“ (kuratoriai Margarita Matulytė, Gintaras Česonis). Tai Nacionalinėje dailės galerijoje surengtos V. Šontos retrospektyvos fragmentas.

Joje išskirtos pagrindinės menininko kūrybos ir biografijos gairės: analoginės fotografijos raiška, studijos bei kūrybos pradžia Kauno politechnikos institute, dalyvavimas Lietuvos fotografijos meno draugijos veikloje, jo gyvenimą lydėjęs KGB fonas, slėpta LGBTQ+ tapatybė, Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybė ir kelionės į šalį, kurią jis laikė sava.

Fotografas gyveno visuomenėje, kurios socialines normas diktavo represyvi sovietinė sistema. Savo kūryboje menininkas tyrinėjo kasdienybę, tikrino institucinių ir asmeninių ribų tvarumą, ieškojo būdų išlikti savimi ideologinio spaudimo sąlygomis.

V. Šontos biografiją gaubia tragiška gyvenimo baigtis – menininkas nužudytas, sulaukęs keturiasdešimties metų. Nepaisant trumpo gyvenimo, fotografas paliko didelį kūrybinį palikimą. Jo fotografijoms būdinga melancholiška nuotaika, jautrus žmogaus stebėjimas, archajiškas ryšys su gamta ir ekscentriškas santykis su aplinka. Menininko darbuose susilieja dokumentinis žvilgsnis, eksperimentas ir subtili fotografijos estetika.

Rėkyvos kultūros namų 75-metis: bendruomenės šventė ir istorijos pamokos

Liepos 25 dieną Šiauliuose vyks Rėkyvos kultūros namų 75-mečio renginys „Rėkyvos karpis“. Sukakties proga organizuojama šventė pakvies prisiminti šių kultūros namų istoriją. Programoje – fotografijų paroda, koncertai, edukacinės veiklos, gastronominio paveldo patirtys, bendruomeninės iniciatyvos. Dalyviai galės įsitraukti į kūrybines dirbtuves, žaidimus, viktorinas, stebėti verdamos žuvienės edukacinę programą, paragauti jos.

Renginio pavadinimas „Rėkyvos karpis“ pasirinktas neatsitiktinai. Jis ragina atsigręžti į kadaise Rėkyvoje gyvavusį Karpių dvarą. Jo istorinis palikimas iki šiol išlieka svarbia vietovės tapatybės dalimi.

„Rėkyvos kultūros namų 75-mečio šventė „Rėkyvos karpis“ – tai ne tik gražios sukakties paminėjimas, bet ir kvietimas susitikti tiems, kuriems brangi Rėkyva, jos žmonės ir kultūrinis gyvenimas. Šventėje kiekvienas galės atrasti savo akimirką – prisiminti praeitį, pasidžiaugti dabartimi ir kartu kurti naujus prisiminimus, kurie taps Rėkyvos istorijos dalimi“, – sako Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.

Dabartiniai kultūros namai įsikūrę buvusioje Rėkyvos dvaro teritorijoje. Pagrindinė jų salė įrengta buvusiame ūkiniame pastate, priklausiusiame Karpių giminei, kelis šimtmečius valdžiusiai Rėkyvos dvarą. Keičiantis laikmečiams, pastatas įgavo naują paskirtį.

1951 metais čia duris atvėrė Rėkyvos elektrinės klubas „Energetikas“. Nuo jo prasidėjo organizuota kultūrinė veikla Rėkyvoje. Netrukus įsteigtas mišrus choras, dramos ratelis, o 1955 metais – dūdų (pučiamųjų) orkestras. 1967 metais pastatas išplėstas: įrengta dar viena salė, repeticijų kambariai, biblioteka, darbuotojų kabinetai. Nuo 1987 metų Rėkyvos kultūros namai priklauso Šiaulių miesto kultūros sistemai, o nuo 2009-ųjų veikia kaip Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namai.