Istorikas Aivas Ragauskas kritiškai vertina Vilniuje esančią skulptūrą „Žygimantas ir Barbora“, teigdamas, kad auksinės kaukolės – tai ne meilės istorijos, o mirties simbolis, neatskleidžiantis valdovų reikšmės.
Gedimino Piekuro skulptūra „Žygimantas ir Barbora“ Vilniaus Vrublevskių bibliotekos kieme | Nuotr. V. Petrikaitės
Istorikas Aivas Ragauskas, kartu su žmona prof. dr. Raimonda Ragauskiene išleidęs Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės korespondenciją, viešojoje erdvėje pasisako apie tai, kaip turėtume įamžinti šių išskirtinių asmenybių atminimą. Jo teigimu, dabartinė skulptūra su auksinėmis kaukolėmis yra istorinis ir meninis pasiklydimas.
Kodėl kaukolės netinka valdovų atminimui?
Ragauskas pabrėžia, kad Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė buvo ne tik valstybės vadovai, bet ir išskirtinės meilės istorijos veikėjai. Valdovas, įvykdydamas mylimosios valią, ją palaidojo Vilniuje, nors jos giminaičiai norėjo Krokuvos. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad Barbora mirė nuo gimdos kaklelio vėžio – tai buvo skaudi netektis abiem.
Anot istoriko, kaukolės – tai universalus memento mori („atmink, kad mirsi“) simbolis, naudotas antkapiniuose paminkluose ir karstuose, kaip antai Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščių Ketlerių karstuose Jelgavoje. „Tai ne valdovų ir ne meilės istorijos, o mirties simbolis“, – teigia Ragauskas.
Ką simbolizuoja Žygimantas Augustas ir Barbora?
Žygimantas Augustas – paskutinysis Jogailaitis, lietuviškos paveldimos dinastijos atstovas, didysis kunigaikštis. Jis rūmus Vilniuje pastatė, Livoniją prijungė, maskolius sustabdė. Skirtingai nei Henrikas VIII ar Ivanas Žiaurusis, jis nežudė savo žmonų ar giminaičių, o kovojo teisinėmis priemonėmis, netgi svarstė atsisakyti karūnos dėl meilės.
Barbora Radvilaitė – labiausiai žinoma moteris Lietuvos istorijoje, išskirtinė elito moteris, didikė patronė. Jos istorija – tai ne tik meilės ir mirties pasakojimas, bet ir dinastijos, politinių konfliktų bei asmeninių pasirinkimų liudijimas.
Kaip turėtume įamžinti valdovų atminimą?
Ragauskas ragina atminties ženklus grįsti istorijos žinojimu, atsakingumu ir kanoniškumu. „Ne mūsų valstybės valdovus įamžinant reikėtų su banalumu ar nuoboduliu mene kovoti“, – sako jis. Anot istoriko, kaukolės labiau tiktų atminties vietoms, susijusioms su žudynėmis, pavyzdžiui, „raganų“ teismų ar Holokausto aukoms, kaip kad „Dingusio štetlo“ muziejus Šeduvoje.
Kokia ateitis laukia skulptūros?
Istorikas tikisi, kad auksinių kaukolių kada nors neliks. Jis ragina vengti kontroversiškų meninių iniciatyvų, kurios kursto visuomenės supriešinimą, ir siūlo lėšas skirti svarbesnėms sritims: krašto gynybai, Ukrainos rėmimui, atminties institucijų skaitmeninimui ar vokiečių kalbos mokymui.
„Valstybės valdovų atminimui reikalinga pagarbi ir istorinėmis žiniomis pagrįsta meninė raiška“, – apibendrina Ragauskas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Barbora Radvilaitė palaidota Vilniuje?
Barbora Radvilaitė palaidota Vilniuje, nes tokią valią išreiškė pati. Žygimantas Augustas, įvykdydamas mylimosios pageidavimą, ją palaidojo sostinėje, nors jos giminaičiai norėjo Krokuvos.
Kuo Žygimantas Augustas išskirtinis Lietuvos istorijoje?
Žygimantas Augustas buvo paskutinysis Jogailaitis ir lietuviškos paveldimos dinastijos atstovas. Jis pastatė rūmus Vilniuje, prijungė Livoniją ir sustabdė maskolių veržimąsi, o dėl meilės Barborai kovojo netgi su visu Seimu.
Kokie simboliai tinkami valdovų atminimui įamžinti?
Anot istoriko Aivo Ragausko, atminties ženklai turėtų būti pagrįsti istorijos žinojimu, atsakingumu ir kanoniškumu, o ne universaliais mirties simboliais, tokiais kaip kaukolės.