Latvijos pamokos: kaip demokratija ginasi nuo hibridinių grėsmių ir ar kalba tampa įrankiu
Latvija ir Lietuva susiduria su panašiais iššūkiais: hibridine migracija iš Baltarusijos, Rusijos grėsme ir rusakalbių bendruomenės integracija. Vis dėlto Rygos sprendimai kartais skiriasi nuo Vilniaus, ypač kalbant apie valstybinės žiniasklaidos politiką rusų kalba. Edvīns Šnore, Latvijos dešiniosios partijos Nacionalinis susivienijimas atstovas ir vidaus reikalų ministro bendražygis, interviu LRT.lt atskleidžia, kaip Latvija reaguoja į hibridines atakas ir kodėl nutraukė visuomeninio radijo transliacijas rusų kalba.
Kodėl migrantų elgesys Latvijos pasienyje tampa agresyvus?
Šnore patvirtina, kad Latvija susiduria su agresyviu neteisėtai sieną kertančių asmenų elgesiu. Jis pabrėžia, kad dauguma šių žmonių nėra pabėgėliai, o siekia patekti į Europą. Pasak jo, pasieniečiams teko paleisti įspėjamuosius šūvius į orą, o po siena buvo aptiktas profesionaliai įrengtas tunelis.
„Mes puikiai suprantame, kad šie žmonės, bandantys neteisėtai kirsti sieną, daugeliu atvejų nėra jokie pabėgėliai. Jie tiesiog siekia patekti į mūsų teritoriją ir keliauti toliau į Europą