Kodėl Lietuva dar neturi tikros energetinės nepriklausomybės
Šių metų vasario 9-ąją Lietuvos Vyriausybė šventė tariamai pasiektą energetinę nepriklausomybę, tačiau šis teiginys kelia klausimų. Nors Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Europos tinklu yra svarbus žingsnis, tikra energetinė nepriklausomybė dar nepasiekta.
Kas yra tikra energetinė nepriklausomybė
Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros klasifikacija, energetinę nepriklausomybę galime vertinti pagal elektros gamybą, suvartojimą ir bendrą energijos suvartojimą. 2024 metais Lietuva vis dar importavo 37-38 procentus elektros, nors pirmą kartą po Ignalinos AE uždarymo eksportas prilygo importui.
2025 metų balandžio pabaigoje Lietuva pagaliau daugiau pagamino elektros nei pirko, tačiau tai dar nereiškia pilnos energetinės nepriklausomybės. Ypač problematiškas lieka transporto sektorius, kur priklausomybė nuo importuojamo kuro išlieka kritinė.
Transporto elektrifikacija - ateities kelias
Transporto elektrifikacija yra viena iš nedaugelio tendencijų energetikoje, dėl kurių galime būti tikri. Tik elektrifikuodamiesi atsikratysime priklausomybės nuo iškastinio kuro, kuris daro trejopą žalą:
- Gadina miestų oro kokybę
- Prisideda prie mirštamumo nuo kvėpavimo takų ligų
- Transportas Lietuvoje labiausiai atsakingas už šiltnamio dujų emisijas
Lietuvos Vyriausybė turėtų dėti daugiau pastangų transporto elektrifikacijai, pradedant nuo viešojo transporto.
Žaliojo vandenilio perspektyvos
Lietuva turi ambicingus planus tapti žaliojo vandenilio centru. Nors šiuo metu tik 1 procentas vandenilio gaminamas elektrolizės būdu, Europos Sąjunga aiškiai pasisakė už žaliąjį vandenilį. Kada nors šį kelią pasirinkusieji bus laimėtojai.
Deja, net Lietuvos politikos olimpe yra asmenų, stabdančių jūrinio vėjo parkų plėtrą ir mažinančių paramą saulės elektrinėms bei energijos kaupimo įrenginiams.
Realistiškas vertinimas
2023 metais Lietuva dar importavo daugiau nei du trečdalius energijos resursų. Turėtume kritiškai reaguoti į optimistinius teiginius apie greitai pasiektą energetinę nepriklausomybę.
Vis tvaresni elektros prietaisai neatstos augančio elektros suvartojimo dėl ekonomikos elektrifikacijos, vandenilio gavybos, transporto sektoriaus ir duomenų centrų plėtros.
Galime atsargiai džiaugtis, kad Lietuva, nors lėtai, bet nuosekliai eina keliu link energetinės nepriklausomybės. Tikėkimės, kad po kelių metų galėsime švęsti tikrą elektros energijos nepriklausomybę.