Lietuviai vienbalsi: pensinio amžiaus vėlinimas nepriimtinas
Nauja LRT užsakymu atlikta apklausa atskleidė aiškų Lietuvos gyventojų požiūrį į pensinio amžiaus politiką: net 88 procentai respondentų nepritaria pensinio amžiaus vėlinimui. Šie duomenys formuoja svarbią diskusiją apie demografinius iššūkius ir socialinės politikos ateities kryptis.
Visuomenės pozicija: aiškus "ne" pensinio amžiaus vėlinimui
Reprezentatyvi apklausa, kurią 2026 metų sausio 8-24 dienomis atliko "Baltijos tyrimai", apėmė 1 063 Lietuvos gyventojus. Rezultatai parodė, kad tik 5 procentai respondentų pritartų pensinio amžiaus vėlinimui, o 7 procentai nuomonės neturėjo.
Visų demografinių grupių atstovai vienodai pasisako prieš pensinio amžiaus vėlinimą. Santykinai tam labiau linkę pritarti vadovai ir besimokantis jaunimas, tačiau ir šiose grupėse pritarimas lieka minimalus.
Ekspertų perspektyva: sveikata prieš skaičius
Lietuvos pensininkų sąjungos "Bočiai" pirmininkė dr. Irena Kriščiukaitienė pabrėžia, kad pensinio amžiaus vėlinimas be sveikatos sistemos reformų būtų "socialine bausme".
"Užuot viję senjorus į darbą lazdomis, turėtume klausti, kodėl mūsų žmonės sveiki gyvena tik ik 55-erių", pažymi ekspertė.
Jos nuomone, prastos sveikatos vyresnis darbuotojas gali kainuoti valstybei brangiau nei pensininkas dėl dažnesnio ligos pašalpų naudojimo ir mažesnės produktyvumo.
Vyriausybės pozicija: stabilumas ir realūs sprendimai
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė kategoriškai paneigė pensinio amžiaus vėlinimo planus: "Apie pensinio amžiaus vėlinimą dabar negali būti jokių kalbų".
Ministrė pabrėžė, kad dabartinis 65 metų pensinis amžius atitinka ES šalių vidurkį ir yra optimalus. Ji atkreipė dėmesį į svarbius statistikos duomenis:
- Lietuva užima 10-ą vietą nuo galo pagal sveiko gyvenimo trukmę ES
- Vidutinė sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje: 61 metai (vyrai - 59, moterys - 63)
- Gyvenimo trukmė sulaukus pensinio amžiaus: apie 18 metų
Ateities perspektyvos: technologijos ir demografija
Profesorius Teodoras Medaiskis mano, kad pensinio amžiaus vėlinimo klausimą galima svarstyti tik ilgesnėje perspektyvoje, pirmiausia užtikrinus geresnį vyresnio amžiaus žmonių užimtumą.
"Technologinis progresas leidžia ilgiau likti darbo rinkoje", pažymi profesorius, akcentuodamas, kad mažėja fizinio darbo, o didėja galimybių naudoti technologijas.
Tačiau jis perspėja: keičiantis dirbančiųjų ir pensijas gaunančių žmonių santykiui, ateityje gali tekti susidurti su iššūkiais, kurie reikalaus nuosaikių sprendimų.
Ekonominiai aspektai ir ateities vizija
2026 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo apie 80 eurų ir pasiekė 750 eurų, o tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augo iki 810 eurų. Šie duomenys rodo teigiamą pensijų sistemos raidą.
Apklausos rezultatai atskleidžia, kad lietuviai prioritetą teikia ne mechaniniam pensinio amžiaus vėlinimui, o sisteminėms reformoms, kurios užtikrintų sveikesnį gyvenimą ir geresnę darbo kokybę vyresnio amžiaus žmonėms.
Šie duomenys formuoja svarbų pagrindą ateities socialinės politikos sprendimams, kurie turėtų atsižvelgti į visuomenės poreikius ir demografinius realijas.