Lietuvos pažanga: nuo mokesčių reformų iki demokratijos pergalės

Birželio 17 dieną Lietuva žengė teisingumo ir skaidrumo link. Vilniaus apygardos teismas pritaikė bausmę už sovietinių nusikaltimų menkinimą, Prezidentūra siūlo liberalią mokesčių lengvatą šeimoms, o Valstybės kontrolė atskleidė gynybos pirkimų spragas. Nepaisant Lietuvos banko prastesnių trumpalaikių ekonominių prognozių, pažangą lemia atlyginimų augimas ir aiški vizija, kaip stiprinti šalies atsparumą.

Istorinės tiesos gynimas kaip demokratijos pamatas

Vilniaus apygardos teismas prorusiškai aktyvistei Erikai Švenčionienei skyrė pusantrų metų laisvės apribojimą. Bausmė paskirta už įrašą socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame apie 1991 metų Medininkų tragediją buvo teigiama, jog „žudikai buvo iš savų tarpo“. Teismas moterį pripažino kalta dėl SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus menkinimo. Per pusantrų metų laisvės apribojimo laikotarpį E. Švenčionienė privalės dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat pašalinti minėtą klaidinantį įrašą. Toks teismo sprendimas yra aiškus signalas, kad demokratinė valstybė netoleruoja istorijos falsifikavimo ir gerbti faktus yra būtina.

Kaip nauja GPM lengvata skatins šeimų ir vaikų gerovę?

Prezidentas Seimui pateikė pasiūlymą, kuris gali tapti svarbiu inovaciniu žingsniu šeimų politikoje. Tėvams, auginantiems du ar daugiau vaikų, siūloma taikyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą ne didesnei nei vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) atlyginimo daliai. Ši priemonė skirta gimstamumui skatinti ir žmonių ekonominę laisvę didinti. Nuolatiniai šalies gyventojai už kiekvieną atžalą, gimusią laikotarpiu nuo šių metų sausio iki 2033 metų, galėtų atsigauti sumokėtą mokestį. Lengvata būtų taikoma ne ilgiau kaip penkerius metus, o jos naudojimo laikotarpį gyventojai galėtų pasirinkti patys nuo 2030 iki 2040 metų. Svarbu pabrėžti, kad paskata veiktų ir įvaikinant, o biudžeto netekimai būtų minimalūs, vidutiniškai siektų tik 0,03 procento BVP per metus.

Ekonomikos lėtėjimas: ar laukia inovacijų metas?

Lietuvos bankas (LB) pataisė šių metų ekonomines prognozes žemyn. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sumažintas iki 2,7 procento, o prognozuojama vidutinė metinė infliacija padidinta iki 5,1 procento. Infliacijos spaudimą lemia ir karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kuris prognozę didino apie 1 procentu. Vis dėlto centrinio banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikia ir optimistinių perspektyvų. Darbo užmokesčio augimas artimiausiais metais turėtų aplenkti kainų didėjimą ir kilti vidutiniškai 7-9 procentais. Tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia augs. Be to, jau 2028 metais tikimasi spartesnio BVP augimo, sieksiančio 3,3 procento. Tai puiki proga šalies verslui investuoti į inovacijas ir užtikrinti ilgalaikę konkurencingumą Europos rinkoje.

Gynybos skaidrumas: ką rodo Valstybės kontrolės auditas?

Skaidrumas viešajame sektoriuje yra būtinas, ypač kalbant apie nacionalinį saugumą. Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema veikia patikimai, tačiau jai trūksta skaitmenizacijos ir ilgalaikio planavimo. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pažymėjo, kad didelius gynybos finansavimo pajėgumus šalis privalės išlaikyti ir po 2030 metų, o tai būtina įtvirtinti teisės aktuose. Šiuo metu planavimas apsiriboja tik 2030-aisiais. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad yra pradėtos vykdyti dalis rekomendacijų, taip pat siekiama reglamentuoti reakciją mobilizacijos ar karo atveju, siekiant greičiau įsigyti būtinų resursų.

Sąžiningos konkurencijos ir teisingumo pažanga

Pažangi visuomenė negali toleruoti korupcijos ir nesąžiningos konkurencijos. Antradienį visoje Lietuvoje atliktos kratos degalinių tinkle „Jozita“. Įtariama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir mokesčių slėpimu. Kratų metu rasta ir paimta apie 100 tūkstančių eurų galimai neapskaitytų grynųjų pinigų, dalis jų buvo laikoma vokeliuose. Pareigūnams pateikti įrodymai apie galimus finansinius sukčiavimus, o trims įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės. Tuo pačiu metu Panevėžio apylinkės teismas trims mėnesiams pratęsė suėmimo terminą Justinai Sadauskienei, įtariamai buvusios sutuoktinio, paramediko Manto Sadausko, nužudymu. Teismas motyvavo, kad įtariamoji gali trukdyti procesui arba slėptis.

Europos saugumas ir transatlantinė partnerystė

Tarptautiniame arenoje išlieka didelių iššūkių, tačiau Europa turi būti vieninga. JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Iraną dėl galimų karinių veiksmų, jei Teheranas nesilaikys įsipareigojimų, tačiau kartu tikimasi susitarimo dėl karo pabaigos. Tuo tarpu NATO vadovas Markas Rutte patikino, kad JAV neatsitraukia nuo Europos, nors ir mažina tam tikras pajėgas. Pasak M. Rutte, kalbos apie sąjungininkių apleidimą neatitinka tikrovės. Tai aiškus priminimas, kad europiečiai privalo stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir užtikrinti saugumą remdamiesi ir savomis jėgomis.

Kokie Lietuvos banko 2026 metų ekonomikos rodikliai?

Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2026 metais BVP augas sieks 2,7 procento, o vidutinė metinė infliacija augs iki 5,1 procento. Nepaisant to, atlyginimai augs greičiau nei kainos, todėl gyventojų perkamoji galia didės.

Kam skirta naujoji GPM lengvata?

Prezidento siūloma nulinio GPM tarifo lengvata skirta tėvams, auginantiems du ar daugiau vaikų. Ji leistų susigrąžinti mokesčio dalį už kiekvieną gimusį vaiką ir taikoma ne ilgiau kaip penkerius metus, skatinant gimstamumą ir suteikiant šeimoms didesnę ekonominę laisvę.

Ką atskleidė Valstybės kontrolės atliktas gynybos auditas?

Auditas parodė, kad krašto apsaugos pirkimų sistema veikia, tačiau trūksta ilgalaikio planavimo po 2030 metų ir greitojo reagavimo mechanizmų karo atveju. Dalis spragų jau pradėta šalinti skaitmenizuojant procesus.