LRT įstatymo pataisos: ministrė mato pažangą link skaidrumo
Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pozityviai vertina naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektą, kuris šią savaitę buvo pateiktas Seimui. Ministrės teigimu, šis projektas yra žymiai geresnis nei praėjusių metų pabaigoje pristatytas variantas.
Demokratiškas sprendimų priėmimo procesas
"Šiuo metu pateiktas projektas yra tikrai geresnis. Jis yra išdiskutuotas, buvo sudaryta darbo grupė, įtraukti įvairių sričių specialistai, politikai ir prieitas bendras sprendimas", - ketvirtadienį "Žinių radijui" sakė ministrė.
Aleknavičienė pabrėžė, kad naujas projektas yra aiškesnis ir skaidresnis nei ankstesnis variantas. Tačiau ministrė priminė, kad tai dar tik pateikimo stadija, todėl galimi papildomi pakeitimai.
Europos standartai ir Venecijos komisijos rekomendacijos
Seimo darbo grupė, kuri kelis mėnesius dirbo prie pataisų, parengė projektą, numatantį visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimą, Tarybos sudėties keitimą bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindų peržiūrą.
Svarbu paminėti, kad sausį tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai susitiko su Venecijos komisija, kuri domėjosi LRT reformų planais. Komisijos galutines išvadas planuojama patvirtinti kovo 6-7 dienomis.
Skaidrumas ir pilietinė visuomenės dalyvavimas
Praėjusių metų gruodį valdančiųjų bandymas skubos tvarka priimti LRT įstatymo pataisas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos. Prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, buvo platinta peticija prieš siūlomas pataisas.
Šie pilietinės visuomenės veiksmai parodė demokratijos svarbą ir piliečių aktyvumą ginant spaudos laisvę. Galiausiai buvo nuspręsta pristabdyti skubų sprendimų priėmimą ir suburti darbo grupę su žiniasklaidos organizacijų atstovais.
Ateities perspektyvos
Naujame projekte siūloma, kad LRT tarybą sudarytų 15 asmenų, iš kurių keturis deleguotų prezidentas, keturis - Seimas. Generalinio direktoriaus atleidimui reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo, kaip numatyta ir dabar galiojančiame įstatyme.
Šis atvesnio dialogo ir konsensuso ieškojimo pavyzdys rodo, kad demokratinės institucijos gali veikti efektyviai, kai įtraukiami visi suinteresuoti subjektai ir laikomasi skaidrumo principų.