Seimo teisininkai kritikuoja iniciatyvą dėl LRT politinio neutralumo rodiklių
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas išreiškė rimtų abejonių dėl valdančiųjų parlamentarų siūlymo įpareigoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Tarybos pirmininką kasmet Seime pristatyti politinio neutralumo rodiklius. Teisininkai mano, kad toks reikalavimas gali pažeisti konstitucinį visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principą.
Konstitucinio nepriklausomumo klausimas
"Svarstytina, ar LRT bei jos valdymo organo atstovo pareiga Seime atsiskaityti už LRT programų redakcinį turinį ir LRT žurnalistų politinę žurnalistiką, dera su konstituciniu LRT redakcinio ir institucinio nepriklausomumo principu", teigia Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
Teisininkai vertino "aušriečių" grupės ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovo Rimo Jono Jankūno registruotas įstatymo pataisas. Jų nuomone, tokia kontrolė turėtų vykti ne Seime, kad būtų išvengta galimo poveikio visuomeninio transliuotojo redakciniam nepriklausomumui.
Neaiškūs vertinimo kriterijai
Seimo teisininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokio pobūdžio ir turinio "rodikliai" leistų konstatuoti, kad LRT laikėsi politinio neutralumo ir nuomonių pliuralizmo.
Cituodamas Konstitucinio Teismo nutarimus, Teisės departamentas akcentavo, kad visuomeniniam transliuotojui turi būti laiduojama teisė laisvai, be išorinio kišimosi, nustatyti savo programų struktūrą ir laidų turinį.
Kritika dėl neatlygintinos informacijos
Teisininkai taip pat kritiškai įvertino siūlymą įstatymiškai įpareigoti LRT neatlygintinai skleisti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją. Jie pastebi, kad toks apribojimas gali sumažinti transliuotojo galimybes gauti papildomų pajamų, kurios būtų skiriamos geresniam misijos įgyvendinimui.
"Reikėtų įvertinti, ar tik neatlygintinas informacijos skleidimas, apribojant galimybę LRT gauti papildomų pajamų, būtų tikslingas", pastebi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
Demokratijos ir skaidrumo balansas
Ši diskusija atskleidžia svarbų demokratijos principų balansavimo klausimą: kaip užtikrinti visuomeninio transliuotojo atskaitomybę nepažeidžiant jo redakcinio nepriklausomumo. Europos praktika rodo, kad nepriklausomi viešojo transliuotojo valdymo modeliai yra būtini demokratijos stiprinimui.
Pataisas registravę parlamentarai Remigijus Žemaitaitis, Petras Dargis, Lina Šukytė-Korsakė, Martynas Gedvilas ir Rimas Jonas Jankūnas teigia siekiantys didesnės LRT skaidrumo, tačiau teisininkai įspėja apie galimas neigiamas pasekmes žiniasklaidos laisvei.