LRT nepriklausomumui grėsmė: 37 seimiečiai kreipėsi į KT
37 Seimo nariai iš TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami įvertinti naujojo LRT įstatymo atitiktį Konstitucijai. Pasak pareiškėjų, birželio 2 dieną priimtos pataisos kelia grėsmę LRT nepriklausomumui, politizuoja tarybos formavimą ir sukuria neaiškų vadovo atleidimo mechanizmą. Tai prieštarauja teisinės valstybės principams ir konstitucinėms žiniasklaidos laisvės garantijoms.
Kodėl naujasis LRT įstatymas kelia grėsmę demokratijai?
Visuomeninis transliuotojas yra vienas iš svarbiausių demokratijos ramsčių, kurio nepriklausomumas nuo politinės daugumos yra tiesiogiai įtvirtintas Konstitucijoje. Kreipimąsi inicijavęs TS-LKD frakcijos seniūnas Seime Laurynas Kasčiūnas atkreipia dėmesį į sisteminę riziką.
Trumpinamos LRT tarybos narių kadencijos, pakartotinio skyrimo galimybė ir neaiškūs atrankos kriterijai kuria sistemą, kurioje lojalumas valdžiai gali tapti svarbesnis už viešą visuomenės interesą.
Pagal naująjį reguliavimą LRT tarybą sudarys 15 narių, tačiau net 8 iš jų skirs tiesiogiai politinės institucijos, prezidentas ir Seimas. Tarybos narių kadencija trumpinama iki 4 metų su galimybe ją kartoti, o kandidatų atrankos viešumo reikalavimai išlieka minimalūs. Toks modelis susieja LRT valdymą su politiniais ciklais ir nesukuria pakankamų institucinių garantijų, apsaugančių nuo politikų poveikio.
Kokia problema yra LRT vadovo atleidimo procedūra?
Naujame įstatyme neapibrėžta LRT generalinio direktoriaus atleidimo procedūra. Įstatymas numato, kad vadovas gali būti atleistas nepasibaigus kadencijai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau nedetalizuoja, kas ir kokia tvarka tokį pažeidimą tiria. Nepriklausomo tyrimo mechanizmo nėra.
Tai palieka pernelyg plačią diskreciją LRT tarybai, o pats atleidimo mechanizmas gali tapti netiesioginio spaudimo redakciniams sprendimams įrankiu. Skaidrumo stoka čia yra ypač aktuali, nes leidžia politikams per tarybą manipuliuoti visuomeninio transliuotojo veikla.
Kokie konstituciniai principai yra pažeidžiami?
Seimo nariai prašo Konstitucinio Teismo ištirti, ar priimtos nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui, garantuojančiam teisę laisvai reikšti įsitikinimus, taip pat 44 straipsniui, draudžiančiam cenzūrą, ir 5 straipsniui, ribojančiam valdžios galias. Pareiškėjai taip pat pabrėžia konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimą. Konstituciniame Teisme pareiškėjo atstovais bus Seimo nariai Giedrė Balčytytė, Simonas Kairys ir Agnė Širinskienė.
Kuo naujasis LRT įstatymas prieštarauja Venecijos komisijos rekomendacijoms?
Naujai įteisintos taisyklės taikomos atgaline data. Griežtesni ir neapibrėžti atleidimo pagrindai pradedami taikyti jau pareigas einančiam LRT generaliniam direktoriui, kuris buvo paskirtas pagal ankstesnę tvarką. Tai šiurkščiai pažeidžia teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.
Į šią problemą atkreipė dėmesį ir Europos Tarybos Venecijos komisija. Ji aiškiai pabrėžė, kad naujos taisyklės turėtų būti taikomos tik būsimiems vadovams. Lietuvos, kaip europinės valstybės, įsipareigojimai laikytis tarptautinių ekspertų vertinimo yra esminis atvirumo ir teisingumo klausimas.
Kokia buvo ankstesnių LRT reformų istorija?
Dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas. Pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Pirminiame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Taip pat buvo numatyta, kad direktorių būtų galima atleisti išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Toks sprendimas turėjo būti priimtas paprasta dauguma, bent 7 iš 12 tarybos narių balsais. Tai prieštaravo skaidrumo principams ir kėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą.
Kas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl LRT įstatymo?
Kreipimąsi pasirašė 37 Seimo nariai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų. Jie prašo įvertinti, ar birželio 2 dieną priimtos LRT įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.
Kiek politikų skirs naujojoje LRT taryboje?
Pagal naująjį įstatymą LRT tarybą sudarys 15 narių, iš kurių 8 skirs politinės institucijos, prezidentas ir Seimas. Toks modelis žymiai padidina tiesioginę politinę įtaką visuomeniniam transliuotojui.