Mažeika žemės ūkio ministru: kodėl prieštarauja organizacijos?
K. Mažeika susitiko su prezidentu G. Nausėda. Nuotr.: Lietuvos Radijas ir Televizija
Aplinkosauginės organizacijos atvirai ragina prezidentą Gitaną Nausėdą neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru. Pilietinės visuomenės atstovai abejoja kandidato sugebėjimu užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonomikos ir aplinkosaugos bei įgyvendinti modernius Europos Sąjungos tikslus, ypač artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.
Kokie klausimai kyla dėl kandidato ankstesnės veiklos?
Viešoji įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“, Dainavos gamtos fondas, asociacija „Baltijos vilkas“ ir kitos organizacijos pabrėžia, kad Žemės ūkio ministerija yra viena svarbiausių institucijų. Jos sprendimai tiesiogiai veikia ne tik šalies apsirūpinimą maistu, bet ir biologinės įvairovės išsaugojimą, klimato kaitos švelninimą bei Baltijos jūros apsaugą. Tokiai institucijai vadovauti turi asmuo, gebantis priimti sprendimus vadovaudamasis viešuoju interesu.
Šiai ministerijai turi vadovauti asmuo, gebantis užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių interesų bei priimti sprendimus vadovaudamasis viešuoju interesu.
Kreipimesi akcentuojama, kad Kęstutis Mažeika, eidamas aplinkos ministro pareigas, inicijavo arba palaikė sprendimus, kurie sulaukė didelio mokslininkų ir visuomenės kritikos. Tarp jų yra siekis leisti žvejybą griežčiausio apsaugos režimo Žuvinto rezervate, Punios šilo gamtinio rezervato plėtros sustabdymas bei medžioklės lankais įteisinimas. Vertinant šiuos veiksmus visumoje, matyti, kad gamtos apsaugos interesams buvo skiriama mažiau reikšmės nei gamtos išteklių naudojimo plėtrai.
Kaip Lietuva turėtų formuoti žemės ūkio politiką Europoje?
Lietuvai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, mūsų šalies žemės ūkio ministras turės lemiamą vaidmenį formuojant Bendrąją žemės ūkio politiką po 2027 metų. Tai yra išskirtinė proga skatinti inovacijas ir darnią plėtrą visoje Europoje. Tačiau aplinkosaugininkai abejoja, ar K. Mažeika galėtų efektyviai atstovauti aplinkosaugos interesams ES lygmenyje.
Kovo mėnesį Seimo Kaimo reikalų komitete kandidatas teigė, kad reikšminga Strateginio plano lėšų dalis skiriama aplinkosauginėms priemonėms, kurios, jo manymu, nėra investicijos į žemės ūkio gamybą. Tokia retorika prieštarauja šiuolaikiniam europiniam požiūriui. Ekologinis ūkininkavimas, dirvožemio apsauga ir agrarinės aplinkosaugos priemonės yra neatsiejama ilgalaikio žemės ūkio konkurencingumo ir atsparumo klimato kaitai dalis.
Ar grūdų sektorius užgožia kitas ūkio šakas?
Papildomų klausimų kelia ir kandidato viešai įvardinti prioritetai. Kęstutis Mažeika dažnai akcentuoja grūdų sektoriaus plėtrą, nors pats yra pripažinęs, kad Lietuvoje grūdų auginama per daug, o dėl silpno perdirbimo didžioji dalis eksportuojama kaip žaliava. Tokia padėtis atskleidžia esminį iššūkį: mums reikia aukštesnės pridėtinės vertės ir inovacijų, o ne vien žaliavų eksporto.
Ilgalaikė valstybės politika privalo būti orientuota į ateitį. Siekiant didesnio atsparumo rinkų svyravimams ir maisto saugumo, būtina lygiagrečiai stiprinti gyvulininkystę, sodininkystę, daržininkystę bei ganyklomis grindžiamą ūkininkavimą. Ši kryptis kuria didesnę ekonominę vertę ir kartu prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo bei Baltijos jūros apsaugos.
Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba pastebėjo, kad kandidatas turi patirties, tačiau trūksta siūlymų, kaip praktiškai spręsti sektoriaus problemas. Skaidri ir atsakinga valdymo kultūra reikalauja lyderių, kurie mato žemės ūkį kaip modernią, inovatyvią ir darnią ekosistemą.
Kodėl aplinkosauginės organizacijos prieštarauja K. Mažeikai?
Organizacijos prieštarauja dėl ankstesnės K. Mažeikos veiklos aplinkos ministro pareigose, kai jis rėmė sprendimus, silpninančius gamtos apsaugą, ir dėl jo dabartinio požiūrio, kuris menkina aplinkosaugos priemonių svarbą žemės ūkiui.
Koks vaidmuo tenka žemės ūkio ministrui ES Taryboje?
Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, žemės ūkio ministras ves derybas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų ir ieškos kompromisų tarp valstybių narių, todėl šiame poste reikalingas aiškus europinis ir aplinkosauginis matomumas.
Kokia alternatyva vien grūdų sektoriaus stiprinimui?
Vietoj žaliavų eksportu grindžiamo grūdų sektoriaus plėtros, organizacijos siūlo daugiau dėmesio skirti gyvulininkystei, sodininkystei, daržininkystei ir kitiems sektoriams, kuriantiems didesnę pridėtinę vertę ir skatinantiems inovacijas bei biologinę įvairovę.