Muitai nuo Kinijos neapgins Europos: kur tikroji problema?

Europos Sąjunga bando apsisaugoti nuo Kinijos automobilių gamintojų papildomais muitais, tačiau Vokietijos analitikai įspėja, kad tai tik laikina gynybinė priemonė. Tikroji grėsmė Europos pramonės konkurencingumui slypi ne Pekine, o pačiame Briuselyje. Brangi energija, pernelyg griežtas reguliavimas ir lankstumo stoka trukdo inovacijoms. Norint išlikti pasaulinėje rinkoje, Europai reikia ne vien prekybos barjerų, bet drąsių vidinių reformų, skatinančių atvirumą ir verslo laisvę.

Kodėl vien muitai nuo kiniškų automobilių neveikia?

Europos Sąjunga jau taiko papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, o netrukus panašios priemonės gali būti pritaikytos ir įkraunamiems hibridams. Vokiečių žurnalo „Focus“ komentatorius Sebastianas Viehmannas tokią politiką vadina ne išsamiu sprendimu, o tik gynybine reakcija. Muitai gali sulėtinti kiniškų automobilių plitimą, tačiau jie nepanaikina priežasčių, dėl kurių Europos gamintojams darosi vis sunkiau konkuruoti.

Briuselis stengiasi apsaugoti vidaus rinką, bet tuo pačiu didina naštą savo pačios pramonei. Komentatoriaus vertinimu, dabartinė kryptis yra aiški: daugiau taisyklių, daugiau išlaidų, daugiau politinio planavimo ir mažiau erdvės lankstumui. Tokia aplinka slopina natūralią rinkos dinamiką ir trukdo europiečiams kurti inovatyvius sprendimus.

Kuo skiriasi Kinijos ir Europos automobilių pramonės strategijos?

Vienas svarbiausių skirtumų yra požiūris į ateitį. Europa politiniais sprendimais verčia gamintojus sutelkti dėmesį tik į elektromobilumą. Tuo tarpu Kinija vysto kelias kryptis vienu metu: elektromobilius, įkraunamus hibridus ir modernius vidaus degimo variklius. Toks lankstumas atspindi tikrąją rinkos demokratiją, kur vartotojas pats renkasi jam tinkamiausią sprendimą.

Pirkėjų poreikiai nėra vienodi. Vienam vairuotojui puikiai tinka elektromobilis, kitam būtinas hibridas, o trečiam vis dar reikalingas klasikinis variklis. Kinijos gamintojai, tokie kaip BYD, gali pasiūlyti kur kas platesnį pasirinkimą. Europa, priešingai, savo noru susiaurino veikimo lauką. Kinija taip pat turi griežtus taršos reikalavimus, tačiau ji nepasirinko tiesioginio vidaus degimo variklių draudimo, leisdama pramonei tobulėti natūraliu keliu.

Kaip reguliavimas ir brangi energija silpnina Europos gamintojus?

Gamybos sąnaudos Europoje tampa vis didesne našta. S. Viehmannas atkreipia dėmesį, kad europiečius smogia ne tik išorinė konkurencija, bet ir vidinės sąlygos. Brangi elektra, CO2 mokesčiai, griežti aplinkosaugos reikalavimai ir sudėtingos baterijų gamybos taisyklės tiesiogiai didina galutinio produkto kainą. Jei gaminti Europoje brangu, sunku pasiūlyti vartotojui patrauklią kainą.

Didelės lėšos, skirtos biurokratiniams reikalavimams tenkinti, atima resursus tiesioginei inovacijų plėtrai. Ypač daug kritikos sulaukia vadinamosios „žaliosios pramonės“ iniciatyvos, pavyzdžiui, „žaliojo plieno“ reikalavimai. Dalis jų yra sunkiai įgyvendinami be milžiniškų valstybės subsidijų. Tokia tvarka iškreipia konkurenciją, nes gamintojai priversti vykdyti politinius tikslus, užuot kūrę geresnius ir prieinamesnius automobilius.

Ar Europa rizikuoja tapti tik surinkimo centru?

Itin skaudus simbolis yra dabar diskutuojamas scenarijus, kai kai kurie Europos gamintojai svarsto galimybę Kinijoje sukurtus modelius gabenti į Europą ir čia tik galutinai surinkti. Nors tai nėra oficialiai patvirtintas „Volkswagen“ planas, pats toks pokalbis rodo, kaip smarkiai pasikeitė jėgų santykis. Prieš keliolika metų Europa Kiniją matė kaip perspektyvią rinką, o dabar kalba apie gynybą savo namuose.

S. Viehmannas pabrėžia, kad toks vystymasis anksčiau buvo būdingas besivystančioms šalims. Jei Europa nesiims ryžtingų reformų, ji gali tapti vieta, kurioje tik užbaigiami kitur sukurti produktai. Kad taip nenutiktų, Europos pramonei reikia ne sienų uždarymo, o atvirumo inovacijoms, racionalaus reguliavimo ir sąlygų jaunimui bei verslui kurti ateities technologijas čia pat, Europos žemyne.

Ar Europos Sąjunga jau taiko muitus Kinijos elektromobiliams?

Taip, Europos Sąjunga jau įvedė papildomus importo muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Šiuo metu taip pat svarstoma galimybė panašias priemones taikyti įkraunamiems hibridiniams automobiliams.

Kodėl Kinijos automobiliai tampa tokie populiarūs Europoje?

Kinijos gamintojai siūlo platų modelių spektrą, įskaitant elektromobilius ir hibridus, prieinamomis kainomis. Jie naudojasi mažesnėmis gamybos sąnaudomis, valstybės parama ir lankstesniu požiūriu į technologijų vystymą, kuris atitinka įvairius vartotojų poreikius.

Kokie veiksniai labiausiai didina automobilių gamybos kainą Europoje?

Pagrindinės priežastys yra brangi elektra, CO2 mokesčiai, griežti aplinkosaugos reikalavimai ir sudėtingos baterijų gamybos bei perdirbimo taisyklės. Šie veiksniai didina išlaidas ir riboja galimybes investuoti į tiesioginę produktų kūrybą.