Prezidentas Gitanas Nausėda užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui iškėlė ultimatumą: per vasarą normalizuoti santykius su Kinija arba palikti pareigas. Diplomatinė krizė, prasidėjusi prieš penkerius metus, kai Lietuva atidarė Taivano atstovybę, tebėra neišspręsta, o dabar ji tapo politinių derybų tarp prezidento ir būsimojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus įkaite.
Kokį ultimatumą gavo užsienio reikalų ministras?
G. Nausėda viešai pareiškė, kad K. Budrys per artimiausius mėnesius privalo parodyti rezultatus. Kalbėdamas apie santykių su Kinija normalizavimą, prezidentas nurodė, kad tai bus pagrindinis ministro veiklos vertinimo kriterijus.
Jeigu rezultatai bus pasiekti, viskas bus tvarkoje ir tikiuosi, kad ponas Budrys toliau galės eiti pareigas. Jeigu ne, tai kitaip žiūrėsime į klausimą.
Tokia retorika leidžia manyti, kad K. Budrio padėtis Vyriausybėje tampa vis labiau pažeidžiama. Prezidento žodžiai skamba kaip aiški sąlyga, nuo kurios priklauso ministro politinė ateitis.
Kodėl Lietuvos ir Kinijos santykiai nutrūko?
Prieš penkerius metus Lietuva priėmė sprendimą leisti įsteigti Taivano atstovybę Vilniuje. Tai buvo matoma kaip principingas žingsnis, remiantis demokratinių valstybių solidarumu. Tačiau Pekinas tai interpretavo kaip vienos Kinijos principo pažeidimą ir atšaukė savo diplomatą iš Vilniaus. Šiuo metu Kinijos ambasada Lietuvoje yra tuščia.
Politinė diskusija dėl šio sprendimo tęsiasi iki šiol. Vieni mano, kad Taivano atstovybės pavadinimas buvo esminė klaida, kiti gina šį žingsnį kaip demokratijos ir laisvės raišką.
Ar K. Budrio dienos suskaičiuotos?
Opozicijos atstovai pastebi, kad prezidento reikalavimas sutvarkyti santykius su Kinija per vasarą yra beveik neįmanoma užduotis. Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia, kad būsimasis premjeras M. Sinkevičius akivaizdžiai nenori matyti K. Budrio Vyriausybėje.
Kai nenori Ministras Pirmininkas ministro, klausimas, kaip jie gali dirbti kartu.
Politininkas Virginijus Sinkevičius pabrėžia, kad santykių atstatymas turi vykti abipusės pagarbos principu ir Lietuvos vardas negali būti pažemintas dar kartą. Tuo metu socialdemokratų lyderis M. Sinkevičius teigia, kad jam svarbiau rezultatai, o ne asmenybė.
Nesvarbu, koks katinas, bet svarbu, kad gaudytų peles.
Politininkas Aurelijus Veryga vertina K. Budrio šansus likti pareigose kaip penkiasdešimt ant penkiasdešimt. Politologas Kęstutis Girnius pastebi, kad ministrai gali gauti nesunešiojamas klumpes, kurias neįmanoma įvykdyti.
Ar Kinija nori atkurti santykius su Lietuva?
Lietuvos Užsienio reikalų komitetas jau pasiūlė Kinijai įkurti laikinojo reikalų patikėtinio biurą Lietuvoje. Tai rodo, kad diplomatiniai kanalai nėra visiškai uždaryti. Tačiau pagrindinis klausimas išlieka atviras: ar Kinija nori atkurti santykius su Lietuva?
Diplomatiniai santykiai su Kinija yra sudėtingas klausimas visai Europos Sąjungai. Lietuva, kaip ES narė, turėtų derinti savo poziciją su bendra sąjungos diplomatine strategija. Vienpusiški žingsniai be koordinacijos su partneriais gali sukelti didesnių pasekmių nei naudos.
Demokratinių vertybių gynimas ir pragmatiška diplomatija nėra priešingybės. Lietuva gali puoselėti solidarumą su Taivanu ir kartieškoti būdų, kaip atkurti funkcinį dialogą su Pekinu. Svarbiausia, kad sprendimai būtų skaidrūs, argumentuoti ir atitiktų nacionalinį interesą.
Kokie kandidatai gali pakeisti K. Budrį?
Prezidentas G. Nausėda patvirtino, kad su būsimu premjeru M. Sinkevičiumi jau aptarė galimas pavardes, kurios galėtų užimti užsienio reikalų ministro postą. Tai reiškia, kad K. Budrio įpėdinis jau svarstomas aukščiausiu lygiu.
Diplomatijos vadovo keitimas vidurėje krizės kelia klausimų. Ar naujas ministras turės daugiau galimybių normalizuoti santykius su Kinija? Ar tai bus politinis žingsnis, skirtas parodyti naujos koalicijos pokyčius? Atsakymų kol kas nėra, tačiau skaidrumas dėl šių derybų yra būtinas piliečių pasitikėjimui.
Kiek laiko Budrys turi santykių su Kinija normalizavimui?
Prezidentas Gitanas Nausėda užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui skyrė vasaros laikotarpį. Tai reiškia, kad rezultatai turi būti matomi per kelis mėnesius, o ne ilgesnį terminą.
Ar Lietuva gali normalizuoti santykius su Kinija vienašališkai?
Ne. Santykių normalizavimas reikalauja abipusio sutikimo. Lietuva jau pasiūlė Kinijai įkurti laikinojo reikalų patikėtinio biurą, tačiau galutinis sprendimas priklauso nuo Pekino pozicijos.
Kuo Taivano atstovybės pavadinimas buvo esminis?
Atstovybės pavadinimas naudojant žodį Taivanas, o ne Taipėjus, buvo suvoktas kaip vienos Kinijos principo pažeidimas. Jei atstovybė būtų pavadinta Taipėjaus vardu, kaip daroma kitose šalyse, santykių su Kinija tikėtina nebūtų buvę nutraukta.