Neįgaliojo vežimėliu keliavusi Laura liko stotyje: „Aš nesu lagaminas“
Judėjimo negalią turinti Laura iš Vilniaus tarpmiestiniu autobusu turėjo grįžti namo į Pakruojį, tačiau autobusas išvažiavo be jos. Vairuotojas, nesugebėjęs įjungti autobuse įrengto keltuvo, pasiūlė keleivę į autobusą įnešti, bet Laura atsakė: „Aš nesu lagaminas.“ Ekspertai pabrėžia: tokie siūlymai neužtikrina žmogaus orumo, o situacija turi diskriminacijos apraiškų. Pati įmonė apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos ir Lauros atsiprašo.
Kas nutiko Laurai?
Socialiniame tinkle Laura, kurios vardas jos prašymu pakeistas, dalijosi, kad turėjo važiuoti TOKS kompanijos autobusu. „Padariau viską, ko prašo vežėjas: bilietą nusipirkau iš anksto, dar prieš savaitę parašiau el. laišką, informavau, kad keliausiu neįgaliojo vežimėliu. Sulaukiau patvirtinimo, kad viskas suderinta, maršrutas pritaikytas ir galiu keliauti“, – rašė Laura.
Atvykusi į Vilniaus autobusų stotį, Laura išgirdo, kad autobuso vairuotojas apie ją nieko nežino: „Pasirodo, jo žiniomis, mano kelionė turėjo būti rytoj. Ne iš Vilniaus, o iš Pakruojo. Nors mano rankose – šiandienos bilietas ir jų pačių patvirtinimas. Vairuotojo pasiūlytas sprendimas: „Tai užnešame į autobusą.“ Ačiū, bet ne. Aš nesu lagaminas, vieną kartą jau esu patyrusi, ką reiškia būti nešamai į autobusą, – nebenoriu.“
„Liūdna ir tai, kad šie žodžiai buvo skirti ne man, keleivei, o mane atlydėjusiam žmogui, lyg manęs ten net nebūtų, lyg negalėčiau pati atsakyti už save“, – pasakojo Laura.
Vėliau, pasak Lauros, „prasidėjo spektaklis“ – vairuotojas, bandydamas panaudoti autobuse esantį keltuvą, jį trankė, tampė, spaudinėjo visus mygtukus. „Atrodė, kad labiau tikimasi stebuklo, nei žinoma, kaip tuo keltuvu naudotis. Galiausiai į autobusą taip ir neįlipau. Buvo per daug nežinomybės. Jei vairuotojas nemoka manęs įkelti, iš kur žinoti, kad, atvykus į Pakruojį, mane mokės saugiai iškelti? Nenorėjau rizikuoti likti autobuse“, – sakė Laura.
Ji pabrėžė, kad šį kartą pasisekė, jog turėjo, kur likti: „O kas būtų, jei neturėčiau kur nakvoti Vilniuje? Jei rytoj turėčiau būti darbe? Jei neturėčiau artimųjų, kurie galėtų padėti? Tokiose situacijose žmogus tiesiog paliekamas vienas su problema, kurios pats nesukūrė. Labai norėčiau, kad tokių istorijų nebereikėtų pasakoti. Prieinamumas neturėtų būti sėkmės reikalas. Norėtųsi tiesiog nusipirkti bilietą, įlipti į autobusą ir grįžti namo – kaip ir visi kiti.“
Ką sako vežėjas?
TOKS – Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinis direktorius Valentinas Belousovas raštu perduotame komentare LRT.lt teigė apgailestaujantis dėl Lauros patirtų neigiamų emocijų ir sugriuvusių kelionės planų. Pasak įmonės vadovo, apie šią situaciją įmonė sužinojo iš socialinių tinklų. Susisiekus su Laura, jai grąžinti pinigai už nepanaudotą bilietą ir pasiūlyta kompensacija.
„Kiek išsiaiškinome patikrinimo metu, informacija apie asmens su negalia planuojamą kelionę vairuotojui buvo perduota, taip pat prieš kelionę atlikta įrangos patikra, kad kelionės metu būtų užtikrinamos tokio lygio paslaugos, kokias asmenims su negalia numato teisės aktai. Visi TOKS vairuotojai yra apmokomi naudotis autobusuose esančia įranga ir tinkamai suteikti paslaugas asmenims su negalia. Tikėtina, kad situacijai daugiausia įtakos turėjo žmogiškasis faktorius, nes kelionės dieną keltuvo autobuse įjungti nepavyko“, – sakė V. Belousovas.
Ar tai diskriminacija?
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė pabrėžė, kad šiuo atveju TOKS neįgyvendino pareigos pritaikyti sąlygas žmonėms su negalia, tad galima įžvelgti diskriminacijos apraiškų. „Lygių galimybių įstatyme yra perkelta Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos nuostata, kad atsisakymas užtikrinti tinkamas sąlygas arba jų neužtikrinimas yra laikomas diskriminacija dėl negalios“, – LRT.lt sakė I. Širvinskaitė.
Pasak jos, tai, kad vairuotojas siūlėsi keleivę užnešti į autobusą, rodo kompetencijų stygių: „Tai tikrai nėra alternatyva – ne tik dėl to, kad neužtikrinamas orumas, bet tai yra ir pavojinga, neužtikrinamas žmogaus saugumas.“
Kaip svarstė I. Širvinskaitė, būna, kad organizacijos ar įmonės į sąlygų žmonėms su negalia užtikrinimą nežiūri rimtai, tačiau kartais nutinka įvairių nenumatytų aplinkybių, dėl kurių nepavyksta užtikrinti tokių sąlygų. Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė taip pat pridūrė, kad dažniausiai žmonėms su negalia paslaugos neprieinamos dėl informacijos trūkumo, o ne dėl piktos valios, vis dėlto tai nėra pasiteisinimas.
„Nežinojimas turi ribas, nes turi ir aiškias pasekmes. Norėtųsi, kad nežinojimo būtų mažiau, o įmonės ir organizacijos labiau susirūpintų sąlygų užtikrinimu. Tai nėra geros valios klausimas, tai yra žmogaus teisių klausimas“, – pabrėžė I. Širvinskaitė.
Ką sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba?
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius LRT.lt sakė, kad tokia situacija, kai paslaugų teikėjas neatsižvelgia į žmogaus negalią ir neužtikrina, kad jis galėtų lygiavertiškai naudotis viešuoju transportu, gali būti vertinama kaip diskriminacija. „Apskritai faktas, kad žmogui dėl negalios reikalinga kokia nors pagalba – ar įlipant į autobusą, ar bendraujant su vairuotoju – neturi būti vertinamas kaip kliūtis gauti paslaugą“, – pastebėjo M. Morkevičius.
Pasak jo, vairuotojo siūlymas užnešti žmogų nėra laikytinas tinkama alternatyva, kadangi neužtikrina žmogaus orumo ir savarankiškumo. „Primename, kad viešosios paslaugos, įskaitant miesto ir tarpmiestinius autobusus, turi būti prieinamos, kadangi tai garantuoja šalies įstatymai bei Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencija“, – sakė M. Morkevičius.
Siekiant nustatyti lygių galimybių pažeidimą, reikėtų atlikti teisinį tyrimą, tad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas rekomenduoja kreiptis į tarnybą.
M. Morkevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad prieinamumo problemos yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi į tarnybą. „Kalbame tiek apie infrastruktūros, pavyzdžiui, prekybos centrų ar restoranų erdvių neprieinamumą, tiek apie kliūtis gauti viešąsias paslaugas. Negalios pagrindu tarnyba yra nustačiusi pažeidimų dėl patirtų sunkumų laikyti brandos egzaminą, pastatyti automobilį prie poliklinikos, važiuoti miesto viešuoju transportu, gauti elektroninį parašą, važiuoti taksi, stoti į aukštąją mokyklą, užpildyti dokumentus“, – vardijo tarnybos atstovas.
Jo teigimu, tarnyba nuosekliai sulaukia vis daugiau skundų negalios pagrindu. 2022 metais dėl šios priežasties tarnyba gavo 48 skundus, 2023 metais – 49 skundus, 2024 metais – 67 skundus, o pernai – jau 125. Daugiau nei pusė skundų buvo dėl galimų pažeidimų vartotojų teisių apsaugos srityje.
Ką daryti, jei susiduriate su panašia situacija?
Ekspertai pataria: jei viešojo transporto paslauga nebuvo suteikta dėl negalios, kreipkitės į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Tai galima padaryti elektroniniu paštu arba per tarnybos svetainę. Tarnyba atlieka tyrimą ir gali konstatuoti diskriminacijos faktą, o tai gali lemti įspėjimus ar baudas pažeidėjams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar vairuotojas turėjo teisę siūlyti užnešti žmogų į autobusą?
Ne. Ekspertai pabrėžia, kad toks siūlymas neužtikrina žmogaus orumo ir saugumo, o pagal Lygių galimybių įstatymą tai gali būti laikoma diskriminacija. Viešasis transportas turi būti prieinamas be papildomų kliūčių.
Kokios yra vežėjo pareigos žmonėms su negalia?
Vežėjas privalo užtikrinti, kad autobusuose būtų veikiantys keltuvai, o vairuotojai būtų apmokyti jais naudotis. Taip pat būtina iš anksto informuoti apie pritaikytas sąlygas, jei keleivis apie tai praneša.
Kur galima skųstis dėl diskriminacijos transporte?
Galima kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri atlieka tyrimą ir gali nustatyti pažeidimą. Taip pat galima kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba teismą.
Ši istorija primena, kad prieinamumas nėra privilegija, o pagrindinė žmogaus teisė. Tikimės, kad TOKS ir kitos transporto įmonės imsis priemonių, kad tokios situacijos nepasikartotų, o Lietuva taptų visiems atvira ir prieinama šalimi.