„Norfa“ atvirai: privatūs prekių ženklai – ne pigesnė kokybė, o pirkėjų pasirinkimo laisvė

Didieji prekybos tinklai plečia privačių prekių ženklų asortimentą, tačiau „Norfa“ laikosi kitokios strategijos. Bendrovės vadovas Dainius Dundulis pabrėžia, kad svarbiausia – ne kiekybė, o pirkėjų poreikiai ir pasirinkimo laisvė. „Norfos“ požiūris į privačias etiketes atskleidžia, kaip demokratiški rinkos principai gali derėti su aukšta kokybe ir skaidrumu.

Kodėl „Norfa“ neskuba plėsti privačių prekių ženklų?

Pasak Dainiaus Dundulio, „Norfos“ parduotuvėse privačiais prekių ženklais paženklintų produktų yra apie trisdešimt – gerokai mažiau nei kituose tinkluose. „Mūsiškių privačiais prekių ženklais paženklintų produktų yra pakankamai, neplanuojame didinti jų įvairovės“, – patikino jis. Bendrovės tikslas – ne prekiauti bet kokiomis prekėmis, o siūlyti tai, ko žmonėms iš tiesų reikia.

„Norfos“ grupės įmonėse pagamintų gaminių, paženklintų privačiais jų prekių ženklais, pardavimas sudaro apie 15 proc. bendros apyvartos. Dar kelis procentus sudaro prekės, pagamintos kitų įmonių pagal užsakymą. Tačiau kai kuriose kategorijose privačių etikečių dalis yra gerokai didesnė: pieno produktuose – apie 50 proc., mėsos gaminiuose – apie 40 proc.

Ar privatūs prekių ženklai reiškia prastesnę kokybę?

Dundulis atmeta mitą, kad privačių prekių ženklų gaminiai yra pigesni dėl prastesnės kokybės. „Rinkoje gausu įvairios kokybės gaminių – ir tų, kuriuos siūlo patys gamintojai, ir paženklintų privačiais prekybos tinklų prekių ženklais“, – aiškina jis.

„Rivonos“ gamybos padaliniuose, pavyzdžiui, Alytaus pieninėje ar Kėdainių duonos kepykloje, naudojami tik kokybiški ingredientai. „Duončiaus“ duona kepama tradiciniu būdu iš natūralaus raugo, brandinama tris dienas. „Tad kam nors dėl mažesnės kainos gal ir verta aukoti kokybę, o mums racionaliau gaminti ir pirkėjams pasiūlyti visada tik aukštos kokybės gaminius“, – teigia vadovas.

Kodėl privatūs prekių ženklai kainuoja mažiau?

Pagrindinė priežastis – mažesnės išlaidos rinkodarai. „Saviems privačiais ženklais žymimiems produktams lėšų reklamai beveik neskiriame“, – sako Dundulis. Be to, paprastesnė pakuotė ir didesni užsakymų kiekiai leidžia sutaupyti. Tačiau svarbiausia – pirkėjų „balsavimas“ pinigais. „Jeigu už tokias prekes pirkėjai balsuoja savo pinigais, vadinasi, pavyko atitikti jų lūkesčius“, – apibendrina jis.

Ką tai reiškia Lietuvos vartotojams?

„Norfos“ strategija rodo, kad demokratiškas požiūris į prekybą – kai pirkėjai, o ne rinkodaros biudžetai, lemia asortimentą – gali būti sėkmingas. Tai skatina konkurenciją ir suteikia vartotojams daugiau pasirinkimo laisvės. „Norfos“ tinkle pirkėjams siūlomas gausus „Rivonos“ ir kitų gamintojų prekių asortimentas už priimtiną kainą.

„Rivona“ yra tarptautinės organizacijos PLMA (Private Label Manufacturers Association) narė, vienijančios per 5 tūkst. įmonių daugiau kaip 80 šalių. Tai rodo, kad lietuviški privatūs prekių ženklai atitinka aukščiausius tarptautinius standartus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar „Norfos“ privatūs prekių ženklai yra pigesni dėl prastesnės kokybės?

Ne. Jie pigesni dėl mažesnių rinkodaros išlaidų ir paprastesnės pakuotės. Gamybos technologijos ir žaliavų reikalavimai yra tokie patys kaip ir kitų gamintojų.

Kiek „Norfa“ uždirba iš privačių prekių ženklų?

Privačių prekių ženklų produktai sudaro apie 15 proc. bendros apyvartos. Kai kuriose kategorijose, pavyzdžiui, pieno produktuose, ši dalis siekia 50 proc.

Ar „Norfa“ planuoja plėsti privačių prekių ženklų asortimentą?

Ne. Bendrovė teigia, kad dabartinis asortimentas yra pakankamas, o sprendimus diktuoja pirkėjų poreikiai.