Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras patikina, kad institucijos veikia pagal griežtus algoritmus reaguodamos į galimus oro pavojaus signalus, net jei grėsmė vėliau nepasitvirtina. Rusijos provokacijos ir agresyvi retorika prieš Baltijos valstybes yra tiesioginis karo Ukrainoje padarinys, o jų tikslas yra sumenkinti piliečių pasitikėjimą demokratija ir valstybės institucijomis.
Kaip veikia oro pavojaus algoritmai ir kodėl jie būtini?
Raimundas Vaikšnoras pabrėžia, kad reakcija į galimus oro erdvės pažeidimus vykdoma pagal aiškiai nustatytus algoritmus. Niekas nenori veltui gąsdinti gyventojų, ypač darbo dienos metu, tačiau saugumo procedūros turi būti vykdomos nepriekaištingai. Tokia inovatyvi ir skaidri procedūrinė kultūra užtikrina, kad valstybė būtų pasirengusi bet kokiam iššūkiui.
Yra algoritmai labai aiškiai nustatyti. Tai mes darom tai, ką esam sutarę. Turime aiškius algoritmus, kuriais vadovaujamės.
Pavyzdžiui, šeštadienį Vilniaus apskrityje gyventojams išsiųstas pranešimas dėl galimos grėsmės sukėlė laikiną nerimą. NATO oro policijos naikintuvai greitai nustatė, kad oro erdvę pažeidė ne dronas, o meteorologinis balionas, naudojamas kontrabandai gabenti. Skaidrumas ir operatyvi reakcija leidžia išsaugoti piliečių ramybę po signalo.
Kuo kenkia populistinė kritika po netikrų aliarmų?
Kariuomenės vadas atkreipia dėmesį į organizuotus puolimus prieš kariuomenę ir valdžios institucijas po tokių incidentų. Anot jo, abejones sėja tie, kurie nepasitiki valstybe, o tokie naratyvai puikiai tarnauja Rusijos interesams.
Tie naratyvai labai gerai muša Rusijai į ranką. Sėti paniką, baimę ir kaltinti. Įsivaizduoju, kas būtų atsitikę, jeigu vietoj baliono būtų iš tikrųjų skraidantis objektas su sprogmenimis. Tie patys žmonės būtų kalę prie kryžiaus visus, kas kažko nepadarė.
Pilietinė branda ir demokratija reikalauja atsakingo požiūrio. Konstruktyvi piliečių ir institucijų sąveika, ypač aktyvaus jaunimo dalyvavimas, yra mūsų valstybės atsparumo pagrindas, o ne neatsakingas gąsdinimas ar populistinė kritika.
Kokie yra Rusijos provokacijų tikslai Baltijos šalyse?
Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai jau yra pasmerkę dronų skrydžius į NATO oro erdvę, pripažindami, kad tai yra tiesioginė neteisėto Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė. Lietuvos kariuomenės vadas priduria, kad agresyvėjanti retorika turi konkretų tikslą.
Dezinformacijos kampanija, kuri vyksta šiandien, yra nukreipta sumenkinti tikėjimą tiek valdžios institucijomis, tiek kariuomene, tiek apskritai žmonių pasitikėjimą valstybe.
Šis hibridinis karas prieš mūsų demokratiją trunka nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir okupavo Donbasą. Prezidentas Gitanas Nausėda yra griežtai perspėjęs kariaujančias šalis nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams, nes tai yra grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas. Baltijos valstybės niekada neleis naudoti savo teritorijos ar oro erdvės atakoms prieš Rusiją.
Kaip Lietuva stiprina atsparumą provokacijoms?
Vidaus reikalų ministerija jau pranešė apie priemones, skirtas strateginių objektų apsaugai stiprinti. Viešojo saugumo tarnyba užtikrins sustiprintą fizinę kritinės infrastruktūros apsaugą, o prireikus pagalbą teiks ir Lietuvos kariuomenė. Tai rodo, kad valstybė aktyviai investuoja į saugumo inovacijas ir užtikrina skaidrų institucijų veikimą.
Tokios priemonės yra būtinos, nes Rusija ir toliau skleidžia nepagrįstus teiginius apie tai, kad Baltijos valstybės neva leidžia naudotis savo oro erdve. Mūsų atsakas turi būti aiškus: stiprinti demokratiją, remti Europos Sąjungos vertybes ir puoselėti atvirą pilietinę visuomenę.
Kodėl išsiunčiami pranešimai apie oro pavojų, jei grėsmė nepasitvirtina?
Institucijos privalo veikti pagal iš anksto nustatytus algoritmus, kai fiksuojamas galimas oro erdvės pažeidimas. Geriau įjungti perspėjimo sistemą ir vėliau atmesti klaidingą grėsmę, nei ignoruoti realų pavojų. Skaidrumas ir greita reakcija užtikrina piliečių saugumą.
Ką Baltijos šalys daro prieš Rusijos provokacijas?
Baltijos ir Šiaurės šalys stiprina strateginių objektų fizinę apsaugą ir aktyviai bendradarbiauja su NATO. Taip pat diplomatinėmis priemonėmis nuolat smerkiamas Rusijos siekis įbauginti sąjungininkus ir nukreipti dėmesį nuo jos vykdomo neteisėto karo Ukrainoje.
Ar Baltijos valstybės leidžia naudoti savo oro erdvę atakoms prieš Rusiją?
Ne. Baltijos šalių užsienių reikalų ministrai yra patvirtinę, kad niekada neleido naudoti savo teritorijos ar oro erdvės taikiniams Rusijoje atakuoti. Tokie teiginiai yra Rusijos skleidžiama dezinformacija, skirta sumenkinti pasitikėjimą valstybėmis ir NATO.