Priedangų žemėlapyje klaidingi duomenys: ką daryti?

Vilniaus miesto programėlėje „Kovas“ pateikiami klaidingi duomenys apie priedangas. Vieno sostinės daugiabučio rūsyje esančios slėptuvės plotas nurodytas beveik triskart didesnis nei yra iš tikrųjų, o talpa išpūsta iki 1 200 žmonių. Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta neatitikimus ir teigia tikslinanti informaciją, tačiau tai kelia esminių klausimų apie viešojo sektoriaus duomenų skaidrumą ir piliečių saugumą.

Klaidingi duomenys programėlėje „Kovas“

Vilnietė Renata nustebo, kai programėlėje „Kovas“ pamatė savo namo rūsio duomenis. Pagal priedangų žemėlapį, slėptuvė siekia 1 900 kvadratinių metrų ir joje galėtų išsigelbėti 1 264 žmonės. Realybėje rūsys tesudaro apie 600 kvadratinių metrų.

Renata sakė: „Programėlė rodo 1 900 kvadratinių metrų ir 1 264 žmones. Išsitraukiau brėžinius, tai daugių daugiausia pas mus rūsyje yra apie 600 kvadratinių metrų. Ten 1 900 kvadratinių metrų niekaip nėra.“

Toks neatitikimas kelia ne tik informacinę, bet ir saugumo problemą. Jei kilus pavojui gyventojai tikėtų rasti vietos slėptuvėje, o jos realiai nebūtų, tai galėtų kelti grėsmę žmonių gyvybėms. Renata taip pat pastebi, kad atrankos logika nelogiška. Kai kurie namai su rūsiais pažymėti, kiti ne, o oficialių priedangų ženklų nėra.

Savivaldybės atsakas ir duomenų tikslinimas

Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad duomenys galėjo būti netikslūs. Anot savivaldybės atstovų, buvęs namo administratorius pateikė informaciją apie viso pastato plotą, o ne tik apie priedangai tinkamų patalpų plotą. Dabar savivaldybė papildomai tikslina duomenis su nauju pastato administratoriumi.

Procesas remiasi bendradarbiavimu su pastatų valdytojais, kurie savanoriškai teikia informaciją. Gavus kadastrinius planus, preliminariai įvertinamas galimas priedangos plotas ir organizuojamas vertinimas vietoje. Vertinimo metu fiksuojama išsami informacija: priedangos valdytojas, adresas, seniūnija, priedangos tipas, konstrukcijos, įgilinimas į gruntas, įėjimų skaičius ir patalpų užkrovimas.

Priedangų vertinimo procesas ir standartai

Kad slėptuvė būtų oficialiai pripažinta, ji turi atitikti bent minimalius reikalavimus. Joje turi būti galima slėptis iki 5 valandų. Vertinama ir infrastruktūra, kuri leistų būti ilgiau. Tai apima apšvietimą, elektros lizdus, rezervinį elektros tiekimą, vandens paėmimo vietas, tualetus, ventiliaciją, gaisro gesinimo priemones ir pirmosios pagalbos įrangą. Surinkta informacija naudojama sprendimams dėl priedangų pritaikymo ir tobulinimo pagrįsti.

Kaip apskaičiuojama priedangos talpa?

Priedangos talpa nustatoma remiantis Vyriausybės nutarimu. Skaičiuojama, kad vienam gyventojui turi būti numatytas ne mažiau kaip 1,5 kvadratinio metro bendrojo patalpų ploto. Bendrasis plotas skaičiuojamas kaip visas patalpų plotas, įskaitant privačius sandėliukus, tačiau atmetamas techninių patalpų plotas.

Ar kiekvienas rūsys gali būti priedanga?

Ne. Oficialiu priedangos ženklu žymimos tik tos patalpos, kurios oficialiai įtrauktos į sąrašus ir kuriose atliktas vertinimas vietoje. Tačiau savivaldybė atkreipia dėmesį, kad beveik visos monolito, gelžbetonio ar mūro konstrukcijos, dengtos gruntu ne mažiau kaip iki pusės sienos dydžio, yra tinkamos apsisaugoti nuo staigaus oro pavojaus. Svarbiausia yra vengti slėptis prie langų ir durų.

Kaip piliečiai gali prisidėti prie saugumo duomenų skaidrumo?

Skaitmeninė inovacija, tokia kaip programėlė „Kovas“, yra būtina moderniai demokratijai ir piliečių saugumui užtikrinti. Tačiau inovacijos veikia tik tada, kai jomis galima visiškai pasitikėti. Skaidrumo stoka duomenų bazėse sukuria iliuziją, o ne realų saugumą. Aktyvūs piliečiai, kurie pastebi ir praneša apie klaidas, yra pats geriausias demokratijos patikros mechanizmas. Savivaldybės pažadas tikslinti duomenis yra teigiamas žingsnis link atviros ir atsakingos valdžios, tačiau sistemingas duomenų auditas turėtų tapti nuolatine praktika. Tik bendromis pastangomis galime kurti aplinką, kurioje skaidrumas ir inovacijos tarnauja kiekvieno gyventojo saugumui.