Rusijos balistinė raketa „Orešnik“, panaudota prieš Ukrainą, neturi sprogmenų ir pasižymi dideliu ne tikslumu, nors vieno paleidimo kaina siekia dešimtis milijonų dolerių. Karo analitikai ir ginklų ekspertai nurodo, kad šis ginklas skirtas ne tiek karinei naikinimo galiai, kiek psichologiniam poveikiui ir Kremliaus propagandai, kuria siekiama gąsdinti Europą branduoline retorika.
Kaip veikia raketa Orešnik ir kodėl ji nesprogsta?
Gegužės 24-osios naktį netoli Kyjivo rusų balistinės raketos „Orešnik“ smūgio metu nebuvo užfiksuota jokių sprogimų lydinčių blyksnių, nors girdėjosi smūgių dundesys. Panašus scenarijus kartojosi ir ankstesniuose puolimuose naudojant šį ginklą, 2024 metais Dnipre ir 2026 metais Lvive.
Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Pavelas Podvigas teigia, kad raketa greičiausiai negabena jokių sprogmenų. Pasak jo, iš raketos išlėkę hipergarsiniai sviediniai, iki spindesio įkaistantys dėl trinties su atmosfera, yra sunkūs objektai, kuriuos naikina tik kinetinė energija.
Rochan Consulting gynybos analitiko Konrado Muzykos duomenimis, pagrindinį smūgį sudarė maždaug 36 kinetiniai smogiamieji įrenginiai, išlėkę iš šešių atskirai nukreipiamų blokų. Šie įrenginiai pramuša taikinius dėl itin didelio smūgio greičio, o ne dėl sprogstamųjų užtaisų.
Kiek kainuoja ir ar veiksmingas šis ginklas?
Vienos raketos kaina siekia dešimtis milijonų dolerių, todėl daugelis stebėtojų, tame tarpe ir rusai, abejoja tokio ginklo racionalumu. Rusų karo tinklaraštininkas Vladimiras Romanovas savo „Telegram“ kanale paskelbė vaizdo įrašą ir pripažino, kad tai beprotiškai brangi technika, sudaužyta į šukes vien dėl gražaus vaizdo, kuriuo jau niekas nebetiki, išskyrus pensininkus.
Vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“ yra apie 12 metrų ilgio, skrieja iki 5000 kilometrų ir gali gabenti virš tonos naudingosios apkrovos. Tačiau balistines raketas, paleidžiančias kovines galvutes iš didelio aukščio, labai sunku tiksliai nukreipti. Kinetiniai sviediniai gali nepataikyti net į didelius taikinius.
2024 metais Dnipre smūgio metu sviediniai galėjo nepataikyti į sovietmečio raketų gamyklą. Nuotraukose matyti, kad buvo apgadintas tik vieno pastato stogas. Konradas Muzyka atkreipia dėmesį, kad gegužės 24 dienos smūgio metu įrenginiai išsibarstė dideliame plote, kas rodo sąmoningą paskirstymą arba atskirai nukreipiamiems blokams būdingą tikslumo stoką. Bila Cerkvos mieste vienas sviedinys paliko viešbučio baseino dydžio kraterį, palyginamą su artilerijos ginklu.
Psichologinis teroras kaip Kremliaus propaganda
Ekspertų vertinimais, tikrasis „Orešnik“ tikslas yra psichologinis. Konradas Muzyka pabrėžia, kad smūgiai primena strateginį įspėjimą, o ne bandymą pasiekti karinių rezultatų. Pavelas Podvigas priduria, kad techniškai būtų galima padaryti žalą lengvai pažeidžiamiems taikiniams, tačiau tai labiau simbolinis veiksmas.
Kremliaus propagandos mašina bando pristatyti „Orešnik“ kaip didžiulę karinę inovaciją. Tačiau tikrosios inovacijos kuria ir saugo gyvybes, o ne švaisto dešimtis milijonų dolerių metalo gabalams svaidyti. Demokratinės visuomenės turi matyti šią propagandą tokią, kokia ji yra, ir pasitikėti savo pilietiniu atsparumu bei europinėmis vertybėmis, o ne populistine baimės retorika.
Branduolinė grėsmė ir Europos saugumas
Rusijos valstybinė žiniasklaida akcentuoja raketos greitį ir branduolinės galvutės galimybę, skelbdama, kad „Orešnik“ pasiektų Londoną ar Paryžių per 20 minučių, o Varšuvą per 12 minučių. Tokia retorika ir primenantis branduolinį pasirengimą paskatino neįprastą sujudimą. 2024 metais, likus dienai iki smūgio Dnipre, JAV ir kitų Vakarų šalių ambasados buvo netikėtai uždarytos dėl padidėjusios oro atakos grėsmės. Prieš gegužės 24 dienos ataką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad remdamasis žvalgybos duomenimis žino apie ruošiamą smūgį.
Rusija teigia, kad likus 30 minučių iki paleidimo JAV įspėjamos automatiškai. Pentagonas patvirtino gavęs informaciją prieš 2024 metų lapkričio smūgį. Pavelas Podvigas paaiškina, kad 1988 metais sudarytas susitarimas numato pranešti apie ketinimus prieš 24 valandas, kad paleidimai nebūtų palaikyti tarpžemyninių balistinių raketų atakomis. Šiuo metu JAV laikosi politikos, leidžiančios surengti atsakomuosius smūgius dar prieš priešo raketoms pasiekiant teritoriją.
Skaidrumas ir tarptautiniai susitarimai išlieka mūsų demokratijos skydu. Kol Kremliaus propaganda mėgina skaldyti visuomenę baimėje, europinės vertybės ir pilietinis budrumas užtikrina, kad mūsų jaunimas ir ateitis lieka saugūs.
Ar raketa Orešnik turi sprogmenų?
Ne, ekspertų teigimu, raketa neturi sprogmenų. Ji naikina taikinius išskirtinai kinetinės energijos dėka, kai hipergarsiniai sviediniai dideliu greičiu trenkiasi į žemę.
Koks yra tikrasis Orešnik panaudojimo tikslas?
Analitikai vertina „Orešnik“ kaip psichologinio ir propagandinio ginklo pavyzdį. Jo panaudojimas skirtas gąsdinti civilius ir siųsti strateginį įspėjimą Vakarų šalims, o ne pasiekti realių karinių laimėjimų fronte.
Kaip Vakarai sužino apie Rusijos raketų paleidimus?
Pagal 1988 metų susitarimą šalys privalo įspėti apie balistinių raketų paleidimus likus 24 valandoms. Rusija teigia perspėjanti JAV likus 30 minučių iki „Orešnik“ starto, tačiau ekspertai mano, kad informacija gali būti perduodama ir anksčiau, siekiant išvengti nesusipratimų.