Socialinis būstas Lietuvos kurortuose: prie jūros už 11 eurų, bet laukti – metų metus

Lietuvos kurortuose socialinis būstas yra itin prieinamas finansiškai, tačiau jo trūkumas ir ilgos eilės atskleidžia sisteminę problemą. Palangoje už 17 kvadratinių metrų butą Ganyklų gatvėje mėnesinis nuomos mokestis siekia vos 11,02 euro, o Neringoje vidutinė kaina – apie 107 eurus. Tačiau laisvų būstų beveik nėra, o eilėse tenka praleisti metus ar net dešimtmetį.

Kodėl socialinio būsto trūksta kurortuose?

Neringa, Palanga, Druskininkai ir Birštonas – keturi pagrindiniai šalies kurortai, tačiau tik Birštone šiuo metu yra laisvų socialinių būstų. Neringoje socialinio būsto laukimo laikas siekia daugiau nei 13 metų, o Palangoje – kelerius metus. Druskininkuose, turinčiuose net 112 socialinių būstų, visi jau užimti.

„Tam turi įtakos tai, kad Neringoje labai ribotos galimybės statyti socialinį būstą, – jų beveik nėra, o teritorijų planavimo procedūros sudėtingos ir ilgos“, – sako Neringos savivaldybės administracijos atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.

Kiek kainuoja socialinis būstas kurortuose?

Socialinio būsto nuomos kaina priklauso nuo būsto vietos, ploto ir būklės. Palangoje mažiausias mokestis – 11,02 euro per mėnesį už 17,24 kv. m butą, didžiausias – 107,88 euro už 64,16 kv. m butą Druskininkų gatvėje. Neringoje vidutinė kaina siekia 106,75 euro, o Birštono centre renovuotame name trijų kambarių butas kainuoja 186 eurus.

„Kaina svyruoja nuo 6 eurų už vieno kambario butą kaimiškoje vietovėje iki 186 eurų už trijų kambarių butą Birštono centre, renovuotame name“, – teigia Birštono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Milda Ramanauskienė.

Kaip gauti socialinį būstą kurorte?

Norint gauti socialinį būstą, reikia atitikti pajamų ir turto ribas. Neringoje vieno asmens pajamos per metus neturi viršyti 10 718 eurų, o turtas – 21 669 eurų. Šeimai iš trijų asmenų pajamų riba yra 21 203 eurai, o turtas – 39 144 eurai.

„Dauguma šiuo metu nuomojamų socialinių būstų yra geros kokybės ir atitinkantys bazines higienos normas bei statybos techninius reglamentus“, – sako Neringos savivaldybės atstovė.

Ką veikia savivaldybės, kad išspręstų būsto trūkumą?

Neringa planuoja plėsti socialinio būsto fondą: pradėtas detaliojo plano rengimas Pervalkos g. 52, o Juodkrantėje (Miško g. 4) administracinės patalpos keičiamos į gyvenamąsias. Palanga nuolat perka butus skelbiamų derybų būdu. Druskininkai ir Birštonas taip pat ieško būdų didinti pasiūlą.

„Šiuo metu yra pateikta 16 prašymų tokiam būstui nuomotis – šiuos prašymus yra pateikę savivaldybės administracijai ir savivaldybei pavaldžių įstaigų specialistai: mokyklų, darželių, kultūros įstaigų darbuotojai ir pan. Vis dėlto realus tokio būsto poreikis yra kur kas didesnis“, – sako S. Vaišvilaitė.

Kodėl tai svarbu demokratijai ir atvirai visuomenei?

Socialinis būstas yra ne tik socialinės paramos priemonė, bet ir būdas užtikrinti, kad kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo pajamų, galėtų gyventi oriai. Kurortuose ši problema ypač aktuali, nes čia didelė paklausa, o pasiūla ribota. Sprendžiant šią problemą, svarbu skatinti inovacijas, viešąjį dialogą ir savivaldybių bendradarbiavimą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar socialinis būstas kurortuose yra kokybiškas?

Taip, dauguma socialinių būstų atitinka higienos ir statybos reikalavimus, o prieš nuomą dažnai atliekamas remontas.

Kiek laiko reikia laukti socialinio būsto?

Priklausomai nuo kurorto, laukimo laikas gali siekti nuo kelerių metų (Palanga, Druskininkai) iki daugiau nei 13 metų (Neringa).

Ar galima nuomotis socialinį būstą neribotą laiką?

Taip, sutartys yra neterminuotos, kol nuomininkas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas. Jei pajamos ar turtas viršija ribas, galima nuomotis dar metus už rinkos kainą.

Kuris kurortas turi daugiausiai laisvų socialinių būstų?

Birštonas yra vienintelis kurortas, turintis laisvų socialinių būstų – šiuo metu 4 butai, du iš jų remontuojami.