Sodros išmokos užsieniečiams: skaidrumo ir sistemos iššūkis

Lietuvos socialinio draudimo sistema susiduria su skaidrumo iššūkiu, skiriant vaiko priežiūros išmokas asmenims, kurie su vaikais gyvena užsienyje. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta aiškių mechanizmų, užtikrinančių lėšų paskirstymo efektyvumą. Kasmet 8 milijonus eurų siekianti suma kelia klausimų, kaip reformuoti sistemą, kad ji skatintų demografiją ir atitiktų visuomenės lūkesčius.

Kaip veikia vaiko priežiūros išmokų sistema?

Vaiko priežiūros išmoka yra socialinio draudimo išmoka, kuri priklauso nuo asmens dalyvavimo sistemoje. Sodros Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius atkreipia dėmesį, kad teisę gauti šią išmoką įgyja asmenys, mokėję socialinio draudimo įmokas.

Norint gauti išmoką, turi būti tenkinamos trys sąlygos:

• Asmuo turi būti apdraustas motinystės socialiniu draudimu.
• Įgytas ne mažesnis kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius.
• Darbdavys turi būti išleidęs asmenį vaiko priežiūros atostogų.

Išmoka mokama vienam iš tėvų, kuris prižiūri vaiką ir dėl to netenka visų ar dalies darbo pajamų. Tokia tvarka taikoma visiems, kurie atitinka šiuos kriterijus, nepriklausomai nuo jų pilietybės.

Kokie duomenys rodo Valstybės kontrolės kritiką?

Valstybės kontrolės auditas parodė, kad dalis išmokų skiriama vaikams, kurie Lietuvoje negyvena. Tai kelia nerimą dėl biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo. Statistika atskleidžia, kad 2025 metais išmokas gavo 47 tūkst. asmenų, iš kurių beveik 2 tūkst. buvo užsienio šalių piliečiai. Per pirmus penkis šių metų mėnesius išmokas gavo beveik 29 tūkst. asmenų, o užsieniečių tarp jų sudarė 1,3 tūkst.

Pagal gavėjų pilietybę daugiausia išmokų tenka Ukrainos piliečiams. Toliau rikiuojasi Baltarusijos piliečiai bei trečiųjų šalių, tokių kaip Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas, piliečiai.

Ar socialinė sistema atsiliko nuo migracijos realijų?

Seimo narys Vytautas Sinica pastebi, kad susiklostė esminis visuomenės lūkesčių ir realybės neatitikimas. Masinė migracija buvo pateisinama ekonomine nauda, tačiau dabar matomos ir socialinės pasekmės. Užsieniečiai, atvykę dirbti į Lietuvą, turi teisę į tas pačias gerovės valstybės garantijas, kurias sukuria vietos mokesčių mokėtojai.

Ar mes norime ir ar mums logiška siūlyti pasauliui šias gerovės valstybės galimybes, kurias sukūrėme savo piliečiams?

Sinica pabrėžia, kad vaiko priežiūros išmoka sukurta Lietuvos demografijai skatinti, kad sprendimas turėti vaikų būtų lengvesnis šalies piliečiams. Tačiau dabar sistema tampa traukos veiksniu trečiųjų šalių piliečiams, kurių kilmės šalyse tokių socialinių garantijų nėra. Pavyzdžiui, iš Tadžikistano ir Uzbekistano kilusių išmokų gavėjų skaičius išaugo nuo nulio.

Integracijos ir kalbos mokėjimo statistika taip pat kelia klausimų. Iš daugiau nei 200 tūkst. užsieniečių tik apie 5 tūkst. išsilaikė bent jau minimalaus valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą. Tuo pačiu metu socialinių išmokų sistema išmokstama greitai ir efektyviai.

Kaip užtikrinti biudžeto skaidrumą ir teisingumą?

Liberalios demokratijos principas reikalauja aiškių taisyklių ir skaidraus biudžeto valdymo. Sprendžiant šią problemą, būtina atsisakyti populistinių šauksmų ir sutelkti dėmesį į sisteminius sprendimus. Būtina stiprinti institucijų gebėjimus tikrinti duomenis ir užtikrinti, kad išmokos pasiektų tuos, kuriems jos iš tiesų skirtos.

Svarbu užtikrinti, kad užsieniečiai, kreipdamiesi dėl išmokų, pateiktų visus reikalingus dokumentus. Sodra jau dabar reikalauja pažymų iš kitų valstybių, patvirtinančių, kad už tą patį vaiką analogiška išmoka nėra mokama kitoje šalyje. Tačiau norint išvengti piktnaudžiavimo, reikalinga sparti ir skaidri duomenų keitimosi tarp valstybių sistema.

Ar išmokos turėtų būti rezervuotos tik Lietuvos piliečiams?

Ne, Europos Sąjungos teisė ir tarptautinės sutartys garantuoja lygias socialinio draudimo teises visiems, kurie dirba ir moka įmokas toje pačioje sistemoje. Tačiau išmokos turi būti skiriamos pagal aiškius kriterijus, užtikrinant, kad vaikas tikrai gyvena ir prižiūrimas Lietuvoje, o išmoka nėra mokama už vaiką, kuris niekada nebuvo įtrauktas į šalies registrus.

Kodėl užsieniečių skaičius tarp išmokų gavėjų didėja?

Priežastis yra paprasta: didėja bendras darbo migrantų skaičius Lietuvoje. Absoliuti dauguma migrantų šiuo metu yra darbo santykiuose esantys asmenys, o ne karo pabėgėliai. Jiems dirbant Lietuvoje ir mokant socialinio draudimo įmokas, jie įgyja teisę į motinystės ir vaiko priežiūros išmokas pagal įstatymą.

Ką daryti, kad būtų išvengta išmokų mokėjimo užsienyje gyvenantiems vaikams?

Būtina plėtoti skaitmeninius sprendimus ir tarptautinį duomenų keitimąsi. Valstybės kontrolė siūlo sukurti aiškesnį mechanizmą, kuris automatiškai tikrintų vaiko buvimo vietą ir išmokos panaudojimo tikslą. Tai apsaugotų mokesčių mokėtojų pinigus ir užtikrintų, jog socialinė parama veiktų kaip skaidrus demografijos ir gerovės skatinimo įrankis.