Trumpas mažina pratybas su Pietų Korėja: signalas dialogui su Kim Jong Unu?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas atsakė į jo pastarojo meto iniciatyvas. Šis teiginys nuskambėjo praėjus vos dienai po to, kai Vašingtonas paskelbė apie karinių pratybų su Seulu masto mažinimą.
Prezidentas, kuris per savo pirmąją kadenciją su Kim Jong Unu susitiko tris kartus, o per antrąją dar nė karto, teigia, kad jo asmeniniai santykiai su Šiaurės Korėjos lyderiu padėtį regione daro „daug saugesnę“. Paklaustas, kodėl Kim Jong Unas neatsakė į jo prašymus surengti pokalbį, Trumpas žurnalistams atsakė klausimu: „Iš kur jūs žinote, kad jis neatsakė?“ Vėliau jis patvirtino, kad atsakymas gautas, ir pokalbius pavadino „labai teigiamais“.
Kodėl Trumpas kritikuoja Seulą?
Sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Truth Social“ prezidentas užsipuolė Pietų Korėją ir paskelbė įsakymą Pentagonui sumažinti „netinkamų ir priešiškų“ karinių pratybų mastą. Sprendimą jis susiejo su Seulo atsisakymu prisidėti prie JAV ir Izraelo karinės operacijos prieš Iraną.
„Palaukite minutėlę. Mes ten turime 39 tūkst. karių, saugančių jus nuo jūsų kaimyno Kim Jong Uno, o jūs nepadėsite mums labai lengvoje karinėje operacijoje Irane. Tai keista“, – sakė Trumpas Ovaliajame kabinete.
Prezidentas taip pat suabejojo JAV parama Pietų Korėjai ir NATO sąjungininkėms, kurios atsisakė prisidėti prie karo: „Mes negalime saugoti visų šių šalių, ypač kai jos mums nepadeda.“
Kaip į sprendimą reaguoja Seulas ir Pchenjanas?
Pietų Korėjos prezidentūra antradienį pabrėžė, kad pratybos neatspindi „jokių ketinimų pulti Šiaurės Korėją ar eskaluoti įtampą Korėjos pusiasalyje“. Prezidento Lee Jae Myungo biuras patikino, kad pagrindinis tikslas yra „ne laikyti konkretų subjektą priešu, o apsaugoti saugų ir taikų kasdienį žmonių gyvenimą“.
Seulo pareigūnai išreiškė viltį, kad asmeninė chemija tarp Trumpo ir Kim Jong Uno sugrąžins juos prie derybų stalo. Šiaurės Korėja, kuri praeityje piktindavosi bendromis pratybomis, kol kas viešai nesureagavo.
Kokia pratybų „Ulchi Freedom Shield“ reikšmė?
11 dienų trukmės pratybos skirtos pasirengti galimam karui su Šiaurės Korėja. JAV ir Pietų Korėjos jungtinių pajėgų atstovas pulkininkas Ryanas Donaldas teigė, kad jose bus imituojama kova su Šiaurės Korėjos kariais, įgijusiais patirties per misijas Rusijos pusėje kare Ukrainoje. Pchenjanas šias pratybas tradiciškai vadina invazijos generaline repeticija.
Jungtinės Valstijos Pietų Korėjoje yra dislokavusios apie 28,5 tūkst. karių. Tai 1950–1953 m. Korėjos karo, pasibaigusio ne taikos sutartimi, o paliaubomis, palikimas.
Kokia situacija Rytų Azijoje?
Pasikartojanti Trumpo kritika ilgamečiams aljansams kelia abejonių dėl JAV įsipareigojimų užtikrinti saugumą Rytų Azijoje. Aukščiausias JAV Senato demokratas karinių reikalų klausimais Jackas Reedas pavadino sprendimą „beprasmišku ir neapgalvotu“ bei įspėjo, kad Kinija ir Rusija „stebi, kaip lengvai šis prezidentas apleidžia Amerikos sąjungininkus“.
Situaciją apsunkina ir tai, kad vienintelis Ramiojo vandenyno regione veikiantis JAV lėktuvnešis „USS George Washington“ perdislokuojamas į Artimuosius Rytus. Jis pakeis ilgai dislokuotą „USS Lincoln“, kuris susidūrė su įgulos psichinės sveikatos ir tiekimo problemomis.
Ką tai reiškia Europai ir Lietuvai?
Šis epizodas dar kartą parodo, kad transatlantinio saugumo architektūra priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo asmeninių lyderių sprendimų. Lietuvai, kaip NATO narei, svarbu stebėti, kaip Vašingtono sprendimai dėl sąjungininkų įsipareigojimų gali paveikti visos Aljanso patikimumą. Demokratijos atsparumas priklauso nuo aiškių, skaidrių ir nuspėjamų tarptautinių santykių taisyklių.