Černobylio pėdsakai Lietuvoje: ką rodo mokslas po 40 metų
Praėjus keturiems dešimtmečiams nuo Černobylio atominės elektrinės katastrofos, Lietuva gali vertinti situaciją su aiškiu protu ir pasitikėjimu mokslu. Mūsų šalis išvengė didžiausios taršos, tačiau mokslininkai tebetiria avarijos pėdsakus. Radioekologai patvirtina, kad cezio-137 kiekiai aplinkoje šiandien yra visiškai saugūs, o medicinos genetikai atlieka inovatyvius tyrimus su likviduotojais. Šie darbai ne tik padeda geriau suprasti praeitį, bet ir kuria pažangių apsaugos sistemų pagrindą, skatindami pilietinį sąmoningumą bei skaidrumą.
Kaip oro sąlygos apsaugojo Lietuvą nuo didesnės taršos?
1986 metų balandį radioaktyvus debesis pasiekė ir Lietuvą, tačiau gamtos sąlygos lėmė, kad pasekmės nebuvo tokios sunkios kaip kai kuriose kitose Europos vietose.
Mums pasisekė, kad nelijo,
taip Černobylio katastrofos poveikį Lietuvai apibūdina Gamtos tyrimų centro mokslininkė, radioekologė dr. Olga Jusis. Debesis perėjo per Dzūkijos regioną ir toliau keliavo link Skandinavijos. Kadangi Lietuvoje tuo metu kritulių beveik nebuvo, radioaktyviųjų dalelių nusėdo santykinai nedaug. Dauguma kenksmingų medžiagų iškrito Švedijoje ir Norvegijoje.
Ką radioekologija atskleidžia apie cezio-137 keliones gamtoje?
Norint suprasti, kodėl Černobylio pėdsakai aptinkami ir po kelių dešimtmečių, svarbu žinoti, kaip radioaktyviosios medžiagos juda gamtoje. Būtent tai tiria radioekologija. Pasak dr. O. Jusis, laboratorijose daugiausia dėmesio skiriama ceziui-137, kuris tapo svarbiu ilgalaikės radioaktyviosios taršos rodikliu.
Mokslininkė aiškina, kad radioaktyvūs atomai patys nevaikšto, tačiau juda kartu su aplinkos procesais. Jie gali patekti į augalus per šaknis, keliauti vandeniu ar kauptis gyvuose organizmuose per mitybos grandinę. Biologiniu požiūriu cezis-137 elgiasi panašiai kaip kalis, kuris yra vienas svarbiausių augalams reikalingų elementų.
Įprastomis sąlygomis radioaktyvaus cezio aplinkoje yra labai mažai, todėl jis su kaliu varžosi pralaimėdamas ir į augalus patenka minimaliai. Situacija keičiasi tik avarijų metu, kai cezio kiekis staiga išauga. Vis dėlto dr. O. Jusis ramina: Lietuvoje šiuo metu pavojingų koncentracijų nėra, o didžioji dalis po katastrofos nusėdusio cezio jau suskilo.
Lietuvoje šiuo metu pavojingų koncentracijų nėra. Nors jautriais matavimo metodais radioaktyvių medžiagų pėdsakų aptikti galima, jų kiekiai yra labai maži. Todėl braškėse, mėlynėse cezio-137 neturėtų būti,
teigia radioekologė.
Svarbu suvokti, kad žmogus nuolat gyvena natūraliame radiacijos fone. Vidutiniškai Lietuvos gyventojas per metus gauna apie 3,2 milisiverto radiacijos dozę, kurios pusę sudaro natūrali gamtinė apšvita. Toks kiekis yra nepavojingas sveikatai.
Kodėl kai kurie žmonės atsparesni radiacijos poveikiui?
Černobylio avarija paliko pėdsaką ir Lietuvos gyventojų sveikatai, mat į avarijos zoną buvo išsiųsti likviduotojai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė dr. Laima Ambrozaitytė pasakoja, kad iš Lietuvos buvo apie septyni tūkstančiai vyrų, vykusių likviduoti padarinius.
Šiuo metu profesorė atlieka inovatyvų tyrimą, kuriame analizuojami 126 likviduotojai. Pagrindinė tyrimo hipotezė yra tokia: net ir dideles jonizuojančiosios spinduliuotės dozes patyrę likviduotojai gali senėti santykinai sveikai. Atrodo, kad kai kurie žmonės tarsi įgijo atsparumą.
Dr. L. Ambrozaitytė pabrėžia, kad žmonių reakcija į aplinkos veiksnius yra daugiaveiksnis požymis. Vieni gali būti jautresni, kiti atsparesni, tačiau tai priklauso nuo genų variantų kombinacijų. Jonizuojančioji spinduliuotė gali pažeisti DNR, tačiau svarbu ne tik pats poveikis, bet ir organizmo reakcija.
Manau, kad jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio genomo kontekste mes dar esame pakankamai toli nuo tiesioginio panaudojimo sveikatai. Kada nors galbūt turėsime tą genų variantų kombinaciją, kuri leis kurti protekcines sistemas,
dalijasi viltimis mokslininkė. Toks inovatyvus požiūris atveria duris jauniesiems mokslininkams kurti ateities apsaugos technologijas.
Ar branduolinė sauga išlieka aktuali dabarties geopolitikos kontekste?
Černobylis įrodė, kad radioaktyvioji tarša nesustoja ties valstybės siena. Dabartinė geopolitinė situacija, ypač karo veiksmai Ukrainoje netoli branduolinių objektų, primena, kad saugumu negalima abejoti.
Su tokiais dalykais negalima juokauti,
perspėja dr. O. Jusis.
Didžiausią pavojų kelia vidinė apšvita, kai radioaktyviosios dalelės patenka į organizmą su maistu ar įkvėpus. Todėl po avarijų būtina griežta maisto grandinės kontrolė. Karo sąlygomis papildomų rizikų pašalinti neįmanoma, tačiau europinės vertybės, skaidrumas ir tarptautinis bendradarbiavimas leidžia užtikrinti aukščiausius saugumo standartus.
Prof. dr. L. Ambrozaitytė atkreipia dėmesį ir į socialinį bei politinį matmenį. Černobylio katastrofa įvyko ir dėl žmogaus klaidų, bei dėl neatsakingos sistemos. Demokratinė visuomenė privalo reikalauti atsakomybės ir veikti skaidriai.
Kuo kiekvienas pilietis gali prisidėti prie bendro pasirengimo?
Pasirengimas galimoms krizėms priklauso ne tik nuo valstybės institucijų, bet ir nuo pačių gyventojų aktyvumo. Deja, kaip pastebi prof. dr. L. Ambrozaitytė, lietuviai ne visada pakankamai naudojasi valstybės suteikiamomis prevencinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nepasiima kalio jodido tablečių.
Kalio jodido tabletės skirtos 17 savivaldybių gyventojams: Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Širvintų, Ukmergės, Molėtų, Anykščių, Utenos, Ignalinos, Zarasų, Visagino, Švenčionių ir Jonavos rajono. Tai paprasta, bet esminė priemonė, kurią galima nemokamai pasiimti savo gyvenamosios vietos vaistinėje. Svarbu prisiminti, kad tabletes vartoti galima tik gavus oficialų Lietuvos institucijų nurodymą.
Pilietinė atsakomybė ir informuotumas yra patys stipriausi ginklai prieš bet kokias grėsmes. Demokratija ir sauga klesti tuomet, kai kiekvienas pilietis yra budrus, informuotas ir pasiruošęs veikti.
Ar šiandien Lietuvoje cezis-137 kelia pavojų maistui?
Ne, šiuo metu Lietuvoje cezio-137 koncentracijos yra labai mažos ir saugios sveikatai. Pasak radioekologės dr. Olgos Jusis, braškėse, mėlynėse ir kituose maisto produktuose cezio-137 neturėtų būti, o didžioji dalis po katastrofos nusėdusio cezio jau suskilo.
Kada reikia vartoti kalio jodido tabletes?
Kalio jodido tabletes reikia vartoti tik gavus oficialų valstybės institucijų nurodymą. Savavališkas vartojimas gali būti žalingas. Tabletes galima iš anksto pasiimti vaistinėje, jei gyvenate vienoje iš 17 prie Ignalinos atominės elektrinės esančių savivaldybių.
Kiek radiacijos gauna vidutinis Lietuvos gyventojas?
Vidutiniškai Lietuvos gyventojas per metus gauna apie 3,2 milisiverto radiacijos dozę. Tai yra foninė spinduliuotės dozė, kurios maždaug pusę sudaro natūrali gamtinė apšvita, pavyzdžiui, iš kosmoso ar Žemės plutos. Toks kiekis yra visiškai nepavojingas žmogaus sveikatai.