Inovatyvi medicina: kaip Lietuva keičia osteoartrito gydymą

Lietuvos mokslininkė dr. Ilona Uzielienė siūlo radikaliai pakeisti požiūrį į osteoartrito gydymą. Užuot tik slopinusi skausmą, ji kartu su Inovatyvios medicinos centro ir Kauno technologijos universiteto komanda kuria pažangias biologines terapijas, skirtas atkurti pažeistą sąnarių kremzlę. 2026 metais Lietuvos mokslų akademija ir Ateities biomedicinos fondas jau įvertino šį darbą premija už reikšmingą indėlį vystant personalizuotą mediciną Lietuvoje.

Kodėl tradicinis osteoartrito gydymas nebeveikia?

Šiandieninis osteoartrito gydymas dažniausiai apsiriboja simptomų slopinimu nuskausminamaisiais vaistais. Pacientai ilgainiui tiesiog laukia, kol sąnarinė kremzlė galutinai nusidėvės, Tuomet atliekama sąnario keitimo operacija. Dr. Ilona Uzielienė įsitikinusi, kad toks požiūris yra pasenęs ir reikalauja kokybiškai naujo sprendimo.

Tradicinis gydymas dažnai reiškia skausmo ir uždegimo simptomų slopinimą. Bet tai nėra pačios problemos sprendimas. Problema yra degraduotas kremzlės audinys. Jeigu žmogui skauda, galime sumažinti skausmą, bet pats pažeistas audinys nuo to neatsikuria.

Mokslininkės tikslas yra sukurti ilgiau veikiantį ir efektyvesnį biologinį gydymą, pritaikytą individualiam pacientui. Svarbus principas yra mechaninė apkrova, natūralus žmogaus judėjimas. Vizijoje būtent ši apkrova padėtų išlaisvinti užląstelines pūsleles iš specialaus karkaso ir skatinti audinių atsikūrimą. Tokios technologijos galėtų sumažinti invazinių operacijų poreikį ir ženkliai sulėtinti ligos vystymąsi.

Kas yra užląstelinės pūslelės ir kaip jos atkuria kremzlę?

Užląstelinės pūslelės yra mažos dalelės, kurias išskiria ląstelės. Mokslininkė jas lygina su laiškais tarp ląstelių, kuriais jos siunčia viena kitai informaciją apie tai, kas vyksta audinyje. Šios pūslelės nešasi daug naudingų biologinių medžiagų. Jos domina tyrėjus ne tik dėl informacijos perdavimo, bet ir dėl sugebėjimo skatinti audinio atsikūrimą.

Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama osteoartritui, vienai dažniausių lėtinių sąnarių ligų Lietuvoje. Nors klinikinėje praktikoje jau naudojami tam tikri audinių karkasai, jie dažniausiai yra neląsteliniai. Dr. I. Uzielienės komanda siekia kurti pažangesnes biologines terapijas, kuriose būtų panaudojamos ir gyvos ląstelės, ir užląstelinės pūslelės.

Koks menstruacijų kraujo vaidmuo ateities medicinoje?

Vienas inovatyviausių tyrimo aspektų yra susijęs su menstruacijų krauju. Su juo dirbama jau ne vienus metus. Lietuvos mokslininkai buvo tarp pirmųjų šalyje, pradėjusių iš jo išskirti kamienines ląsteles. Joms būdingas itin didelis regeneracinis potencialas, nes organizme kas mėnesį dalyvauja gimdos gleivinės atsinaujinimo procese.

Tyrimai rodo, kad iš šių ląstelių išskirtos užląstelinės pūslelės aktyviai skatina audinių regeneraciją. Ypač svarbu tai, kad jos gali papildyti ląsteles lytinių hormonų receptoriais. Tai itin aktualu moterims po menopauzės, kai dėl hormoninių pokyčių dažnai spartėja sąnarių ligų progresavimas. Šiemet prestižiniame žurnale „Scientific Reports“ paskelbtas straipsnis patvirtina, kad tokia terapija ateityje galėtų būti ypač perspektyvi moterims.

Teoriškai, jei moterys jaunesniame amžiuje išsaugotų savo menstruacijų kraujo ląsteles ar iš jų gautas užląstelines pūsleles, ateityje jas būtų galima panaudoti individualizuotam jų pačių audinių atkūrimui.

Ar Lietuva gali tapti regeneracinės medicinos lydere Europoje?

Personalizuota medicina reikalauja individualaus požiūrio, nes pacientų reakcija į tą pačią terapiją gali būti labai nevienoda. Vienam žmogui gydymas veiksmingas, kitam gali neduoti laukiamo rezultato dėl skirtingų biologinių savybių. Būtina atsižvelgti į kiekvieno žmogaus savybes ir taikyti gydymą, kuris veiktų būtent jo audinius.

Lietuva vis labiau matoma tarptautiniu mastu dėl stiprių kompetencijų biomedicinos, biotechnologijų ir lazerinių technologijų srityse. Svarbu pabrėžti, kad stiprėja ir mūsų pačių mokslinis potencialas. Į Lietuvą grįžta mokslininkai, patirtį sukaupę pasaulinio lygio centruose kaip Oksfordas ar Harvardas. Inovatyvios medicinos centre kartu su Airijos ir Ispanijos universitetais vykdomas projektas TWINFLAG, skirtas tobulinti kompetencijas apie užląstelinių pūslelių pritaikymą gydant sąnarių ligas.

Nors Lietuva yra nedidelė šalis, mokslo srityje esame konkurencingi ir lankstūs. Regeneracinės medicinos srityje tikrai turime potencialo būti tarp stiprių ir matomų valstybių.

Kada regeneracinė medicina taps prieinama pacientams?

Tiksliai prognozuoti laiką yra sudėtinga, tačiau pažanga yra labai sparti. Šiuo metu daugelio tyrimai dar yra ikiklinikinėje stadijoje. Kitas etapas yra tyrimai su gyvūnais, vėliau seka klinikiniai tyrimai su pacientais. Iki terapijos, kurią būtų galima plačiai taikyti praktikoje, turi praeiti nemažai laiko. Tai ilgas ir atsakingas procesas, nes būtina įvertinti ne tik siūlomos terapijos veiksmingumą, bet ir jos saugumą.

Kokie iššūkiai stabo biologinių terapijų vystymąsi?

Technologiškai sudėtinga užtikrinti stabilų biologinį atsaką, nes užląstelinės pūslelės gali skirtingai veikti skirtinguose audiniuose ir organizmuose. Todėl labai svarbus jų taikymo standartizavimas. Kitas iššūkis yra finansavimas. Tokie tyrimai reikalauja didelių investicijų, o konkurencija dėl mokslinių projektų paramos yra didelė. Trečias svarbus aspektas yra griežta reguliacinė sistema. Tai suprantama, nes kalbant apie pažangių gydymo būdų taikymą žmonėms, saugumas turi būti garantuotas.

Vis dėlto, pasak dr. I. Uzielienės, įrodinėti regeneracinės medicinos svarbą valstybiniu lygiu jau nebereikia. Tai yra vienas stipriausių mokslo pažangos variklių, galinčių priartinti mus prie efektyvesnių terapijų. Kartu su chemikais ir inžinieriais iš KTU jungiant pajėgas, Lietuva gali stiprinti savo pozicijas pažangios medicinos fronte.

Kokios personalizuotos medicinos kryptys Europoje yra perspektyviausios?

Be regeneracinės medicinos, viena perspektyviausių krypčių šiandien yra bioinžinerija. Ypač daug dėmesio sulaukia audinių biospausdinimas, kuris ateityje galėtų sudaryti galimybes kurti individualizuotus audinių ar net organų pakaitalus. Taip pat sparčiai vystosi genų redagavimo technologijos, atveriančios naujas galimybes tiksliniam genetinių ligų gydymui.

Didžiulį proveržį pasiekė ir dirbtinis intelektas. Jo galimybės analizuoti sudėtingus biologinius duomenis, prognozuoti ligų eigą ar padėti parinkti efektyviausią gydymą gerokai pranoko daugelio lūkesčius. Dar viena svarbi kryptis yra biožymenų paieška ir analizė. Tokie sprendimai ateityje taps svarbia personalizuotos medicinos dalimi, leidžiančia gydymą pritaikyti daug tiksliau kiekvienam pacientui.