Pirmoko pasirengimas mokyklai: ką turi mokėti ir kada verta sunerimti

Iki Rugsėjo 1-osios likus mažiau nei dviem savaitėms, tūkstančiai Lietuvos šeimų ruošiasi svarbiam žingsniui: vaikas žengia į pirmąją klasę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė aiškias gaires, kokius gebėjimus jau dabar turėtų turėti būsimasis pirmokas. Svarbiausia žinia tėvams: nereikia panikuoti dėl puikių akademinių rezultatų, o sutelkti dėmesį į vaiko smalsumą, socialinius įgūdžius ir pozityvų požiūrį į mokyklą.

Edukologė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė portalui Lrytas paaiškino, kada dėl tam tikrų nesėkmių verta sunerimti, o kada užtenka daugiau dėmesio ir kantrybės. Jos įžvalgos padeda tėvams atpažinti tikrus signalus ir išvengti nereikalingo streso.

Ką turėtų mokėti būsimas pirmokas?

Ministerijos rekomendacijose pabrėžiama, kad svarbiausia yra ne tobuli akademiniai pasiekimai, o bendras pasirengimas ir noras mokytis. „Ir tikrai nereikia ieškoti korepetitorių priešmokyklinukams“, – nurodo ŠMSM.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius primena, kad visi vaikai yra skirtingi: vieni pradeda skaityti būdami ketverių, kiti – šešerių. „Lietuvoje visi priešmokyklinukai ugdomi pagal vieningą programą, kuri padeda vaikams žaidžiant, tyrinėjant ir kuriant pasiruošti mokyklai. Žaisdami, tyrinėdami aplinką, darydami nesudėtingus eksperimentus ar atlikdami jų amžiui skirtas užduotėles, vaikai susipažįsta su skaitymo, rašymo pradmenimis, išmoksta matematinių veiksmų“, – pažymi viceministras.

Kalba ir skaitymas: ko tikimasi iš pirmoko

Vaikas, atėjęs į pirmą klasę, neprivalo laisvai skaityti, tačiau turėtų:

• Pažinti daugumą abėcėlės raidžių;
• Suprasti, kur knygos ar puslapio pradžia ir pabaiga;
• Gebėti spausdintinėmis raidėmis parašyti savo vardą ar paprastą žodžių junginį;
• Taisyklingai vartoti žodžius pagal skaičių ir giminę („du obuoliai“, „dvi žvaigždės“);
• Perskaityti trumpus nesudėtingus sakinius ir trumpai atpasakoti;
• Gebėti papasakoti savo sugalvotą istoriją;
• Skirti eilėraštį nuo pasakojimo;
• Taisyklingai sieti garsą su raide.

Matematikos pagrindai: skaičiavimas ir loginis mąstymas

Matematikos srityje būsimasis pirmokas turėtų:

• Skaičiuoti pirmyn bent iki 20, atgal – nuo 10;
• Atlikti paprastus sudėties ir atimties veiksmus iki 10;
• Susieti skaičių su realiu daiktų kiekiu;
• Rūšiuoti ir grupuoti objektus pagal spalvą, dydį ar formą;
• Palyginti daiktus (ilgesnis-trumpesnis, sunkesnis-lengvesnis).

Emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pamatas sėkmingai mokyklos pradžiai

Ministerija pabrėžia, kad emociniai ir socialiniai gebėjimai dažnai lemia sėkmingą mokyklos startą. Tikimasi, kad vaikas:

• Geba bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais;
• Laikosi susitarimų ir taisyklių;
• Atpažįsta emocijas (savo ir kitų) ir jas įvardija;
• Išklauso užduotį ir ją atlieka;
• Baigia pradėtą veiklą;
• Geba paprašyti pagalbos;
• Priima nesėkmes ir bando dar kartą;
• Domisi aplinka, klausia, tyrinėja;
• Geba savarankiškai apsirengti, susitvarkyti daiktus.

Anot ŠMSM, vaikas tikrai neprivalo rašyti rašytinėmis raidėmis, rašyti be klaidų, laisvai skaityti ilgesnių tekstų ar atlikti veiksmų už 20 ribos. „Tai – mokyklos užduotis, o ne pradinė sąlyga“, – nurodo ministerijos atstovai.

Ką daryti, jei vaikas dar nemoka skaityti ar nepažįsta raidžių?

Profesorė D. Jakavonytė-Staškuvienė ramina: į pirmą klasę vaikas neateina visiškai neparuoštas. „Vaikas metus mokėsi priešmokyklinėje grupėje, kurioje turėjo būti supažindintas su raidėmis, ir didžioji dalis jau išmoksta skaityti. Gegužės mėnesį turėjau daug susitikimų su priešmokyklinio ugdymo pedagogais, tai tikrai didžioji dalis išeina jau pradedantys skaityti, arba net kai kurie jau ir gerai skaitantys“, – aiškina edukologė.

Jei vaikas lankė priešmokyklinę grupę ir visiškai nepažįsta raidžių, verta klausti, kodėl taip nutiko. „Vaikai yra imlūs, ir jeigu jie išmoksta gyvūnų, kurių niekada gyvenime nėra matę, pavadinimus, tai raidė nėra kažkoks kitoks ir ypatingas simbolis“, – pastebi profesorė. Ji pataria tėvams daugiau kalbėtis su vaikais apie raides kasdienėse situacijose: „Užtenka eiti gatve ir kalbėtis, prašyti pasakyti, kurias raides vaikas atpažįsta.“

Kodėl Lietuvoje vaikai pradeda skaityti vėliau nei kitose šalyse?

Pasak VDU profesorės, Lietuva yra viena iš šalių, kur vaikai į pirmą klasę ateina vėliausiai. „Anglijoje, Airijoje daugiau kaip 30 metų skaito visi penkiamečiai. Šios šalys yra pirmaujančios skaitymo srityje, bet tai yra be galo reikšminga vien dėl smegenų veiklos ir jungčių“, – teigia edukologė. Ji svarsto, kad priešmokyklinis ugdymas galėtų trukti dvejus metus – nuo penkerių iki septynerių, ir būtent šiame etape vaikai galėtų išmokti skaityti.

Kada verta sunerimti dėl vaiko pažangos?

Profesorė atkreipia dėmesį, kad mokykloje tempas yra greitesnis: jei priešmokyklinėje grupėje vienai raidei buvo skiriama savaitė, mokykloje – tik viena pamoka. „Jeigu vaikas nuolat lankė priešmokyklinę grupę ir nepavyko, įdomu, kur čia yra tas raktas, nes gali būti, kad yra ir tam tikri atminties sutrikimai. Tai jau yra signalas“, – nurodo ji. Jei vaikas negali ištarti dalies garsų, verta kreiptis į logopedą.

Kaip padėti vaikui per likusias dvi savaites?

D. Jakavonytė-Staškuvienė siūlo išnaudoti likusį laiką naudingai: „Jeigu kažkokius dalykus vaikai su savo aplinkiniais žmonėmis darytų bent 20 minučių per dieną, jau ta pažanga pasistūmėtų.“ Ji įspėja, kad per vasarą įgūdžiai gali užsimiršti: „Vaikas gali būti visai neblogai išmokęs skaityti priešmokyklinėje grupėje, bet šituos visus tris mėnesius jis nieko tuo klausimu nedarė – gali būti, kad atėjęs į pirmą klasę jis negebės skaityti, nes visa tai užsimiršta.“

Tėvams patariama kasdien skaityti kartu, kalbėtis apie tai, ką vaikas mato ir patiria, žaisti lavinamuosius žaidimus, skatinti tyrinėti, girti už pastangas, o ne tik rezultatus. Svarbiausia – kurti saugią ir palaikančią aplinką, nes vaikas mokyklą mato tėvų akimis.

Dažnai užduodami klausimai apie pirmoko pasirengimą

Ar būsimas pirmokas turi mokėti skaityti?

Ne, laisvai skaityti nereikalaujama. Tačiau tikimasi, kad vaikas pažins daugumą raidžių, perskaitys trumpus sakinius ir supras, kur knygos pradžia ir pabaiga. Skaitymo įgūdžiai lavinami mokykloje.

Ką daryti, jei vaikas nepažįsta raidžių?

Pirmiausia verta pasikalbėti su priešmokyklinio ugdymo pedagogais ir išsiaiškinti priežastis. Jei vaikas lankė grupę, bet raidės nesiseka, gali būti verta kreiptis į specialistus – logopedą ar psichologą.

Ar reikia samdyti korepetitorių priešmokyklinukui?

ŠMSM aiškiai nurodo, kad korepetitorių nereikia. Svarbiausia – kasdienis bendravimas, skaitymas kartu ir lavinamieji žaidimai namuose.

Kokie socialiniai įgūdžiai svarbiausi pirmokui?

Gebėjimas laikytis susitarimų, bendrauti su bendraamžiais, atpažinti emocijas ir paprašyti pagalbos. Šie įgūdžiai dažnai lemia sėkmingą adaptaciją mokykloje.