Kaip dirbtinis intelektas formuoja ateities darbo rinką Lietuvoje
Europos darbo rinka išgyvena fundamentalius pokyčius. Universiteto diplomas nebėra garantas sėkmingam įsidarbinimui, o dirbtinis intelektas keičia tradicinius darbuotojų poreikius. Darbo rinkos ekspertas Jeroenas Franssenas atskleidžia, kaip jaunimas gali prisitaikyti prie šių iššūkių.
Nauja darbo rinkos realybė
Belgijoje darbo vietų, kurioms reikalingas universitetinis išsilavinimas, skaičius sumažėjo iki istorinio minimumo. Ši tendencija paveiks ir Lietuvą, nes vyksta struktūriniai Europos ekonomikos pokyčiai.
"Dirbtinis intelektas žada padidinti produktyvumą ir sumažinti mūsų priklausomybę nuo papildomai įdarbinamų žmonių", pabrėžia ekspertas Franssenas.
Ekonomikos augimas tapo trapesnis, o infliacija verčia verslininkus atidėti investicijas į naują darbo jėgą. Tuo pačiu metu technologijos leidžia automatizuoti daugelį procesų.
Kokių specialistų reikės ateityje
STEM sričių specialistai išlieka paklausūs, tačiau ateityje ypač svarbūs taps "kryžkelės profiliai" - darbuotojai, turintys įvairių kompetencijų derinį:
- Skaitmeniniai įgūdžiai su analitiniais gebėjimais
- Logistikos žinios su technologijų išmanymu
- Sveikatos priežiūros kompetencijos su IT sprendimais
"Kai technologiniai sprendimai bus įgyvendinti, mums reikės daugiau žmogiškųjų įgūdžių, socialinių mokslų, artimo santykio su klientais", prognozuoja Franssenas.
Universitetų transformacijos poreikis
Studijų programos keičiasi per lėtai, palyginti su ekonomikos tempais. Universitetai turi stiprinti ryšius su verslu ir integruoti realius projektus į studijų procesą.
Studentai privalo ugdyti ne tik akademinius, bet ir praktinius įgūdžius: projektų valdymą, komunikaciją, problemų sprendimą.
Patarimai jaunimui
Ekspertas rekomenduoja tęsti mokslus, bet strategiškai:
Trumpalaikėje perspektyvoje (1-3 metai) labiausiai paklausūs STEM specialistai.
Vidutinėje perspektyvoje (3-5 metai) didės socialinių ir humanitarinių mokslų vertė, kai technologijos taps standartinės.
Svarbiausia - nuolat mokytis ir derinti skirtingas kompetencijas. Vieno įgūdžių rinkinio nebepakaks sėkmingai karjerai.
Lietuvos galimybės
Lietuva, kaip inovatyvi ES narė, gali pasinaudoti šiais pokyčiais. Mūsų šalies stiprybės - technologijų sektorius ir aukštos kvalifikacijos specialistai - leis sėkmingai integruotis į naują darbo rinkos modelį.
Svarbu, kad švietimo sistema laiku prisitaikytų prie šių tendencijų, formuojant ateities piliečius, gebančius kurti vertę skaitmeniniame amžiuje.