Lietuvos krikščionių demokratų ir Tėvynės sąjungos (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad finansų ministras Taurimas Valys ilgainiui gali tapti nepakeliama politine našta tiek premjerui Mindaugui Sinkevičiui, tiek ir visai Vyriausybei. Komentaras išsakytas spalio 18 d. laidoje „ELTA savaitė“, apie jį šeštadienį pranešė lrytas.lt.
Pokalbis sukosi apie šią savaitę Vyriausybės patvirtintą 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis deficitas. Konservatorių lyderis įspėjo, kad Lietuva gilinasi į skolą be aiškaus plano, kaip iš šios tendencijos išeiti.
Kasčiūnas: Valiui gali būti „pasiūlyta atsisveikinti“
„Kalbant apie Taurimą Valį, klausimas yra tai, kiek jis taps našta pačiam ministrui pirmininkui ir Vyriausybei. Ir gali tapti tiesiog politine našta. Ir jeigu ta politinė našta bus per sunki, jam gali būti pasiūlyta atsisveikinti“, – laidoje „ELTA savaitė“ sakė L. Kasčiūnas.
Jis neužgniaužė galimybės, kad tokį sprendimą gali paskatinti koalicijos partnerių susiskaičiavimai. Po savivaldos rinkimų, anot politiko, kritika gali paūmėti ir atsiras ultimatumų kalba, o tuomet kažkas gali būti „paaukotas“, kad būtų perkrauta sistema.
„Tai gali būti neišvengiamas sprendimas. Ypač kai įsijungs koalicijos partnerių skaičiavimai ir vertinimai, o po savivaldos rinkimų jie galbūt užaštrės, kai jau atsiras ultimatumų kalba. Ir tada galbūt kažkas gali būti tiesiog paaukotas tam, kad perkrautų sistemą. Ir tai gali būti būtent finansų ministras“, – pabrėžė TS-LKD pirmininkas.
Stinga politinės patirties
Pagal Kasčiūnų, esminė ministro problema yra patirties stoka. Finansų ministras, jo teigimu, galbūt ne iki galo suvokia, kad šis postas yra „dešinioji ministro pirmininko ranka“ ir nuo jo elgesio priklauso visos Vyriausybės vertinimas.
„Tai jeigu tu ir neturi patirties, bet jauti atsakomybę prieš ministrą pirmininką, Vyriausybę ir valstybę, tu vis tiek mokaisi, bandai suprasti žaidimo taisykles ir taip toliau. Dedi pastangas išeiti iš situacijos. Tokių kažkokių pastangų aš tikrai nematau“, – sakė opozicijos lyderis.
Vertindamas biudžeto projektą, kuris penktadienį patvirtintas Vyriausybės ir keliaus į Seimą, L. Kasčiūnas akcentavo, kad valstybė „labai pradeda smigti į skolą“.
„Valstybė pradeda, sakyčiau, labai įsmigti į skolą ir neturi plano, kaip iš tos tendencijos išeiti. Vyriausybė turi modeliuoti situaciją, nes dabar dar yra ekonominio augimo laikotarpis. Jeigu bus sudėtingesnė ekonominė situacija, šitie rodikliai gali tapti kriziniais rodikliais. Tada valstybė jau neturės resursų realiai gelbėtis – pavyzdžiui, krizės situacijoje stabilizuoti situaciją“, – teigė jis.
Kokia yra skolos padėtis pagal biudžeto projektą
Vyriausybės patvirtintame 2027 metų biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis Mastrichto kriterijus. Neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, deficitas kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 metais deficitas pasieks 4,6 proc., neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc., o valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir sieks 50,7 proc.
Kasčiūnas įspėjo, kad kreditoriai kelia palūkanas, todėl skolos aptarnavimas taip pat auga, o šalis rizikuoja įsisukti į savidestrukcinę spiralę.
„Skola auga ir kreditoriai kelia palūkanas, todėl tas aptarnavimas irgi auga. Ir tu įsisuki į tą savidestrukcinę spiralę, kaip dabar madinga kalbėti, ir turi labai rimtų problemų. Taigi tu turi turėti planą, kaip iš jos išeiti. Vyriausybė to nesiūlo“, – sakė konservatorių lyderis.
Anot jo, dabartiniai valdantieji mąsto ne penkerių ar dešimties metų kategorijomis, o tik apie tai, „kaip išgyventi kitus metus, kaip išgyventi galbūt iki rinkimų“.
„Esame uždarame rate, o kad iš jo išliptume, tai reikia daryti dabar, nes akivaizdu, kad tai yra didelė politinė problema. Ir čia kaip tik yra tas atvejis, kai nemąstoma bent penkerių ar dešimties metų kategorijomis. Mąstoma, kaip išgyventi kitus metus, kaip išgyventi galbūt iki rinkimų. Bet tai nėra valstybiška ir tai nėra išmintinga“, – pabrėžė politikas.
Kritikos ministras sulaukia ir iš koalicijos
Finansų ministras T. Valys kritikos dėl stringančios komunikacijos ir kompetencijos stokos sulaukia ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių demokratų, primena ELTA.
Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius piktinosi, kad partneriai sulaukė tik abstrakčių biudžeto projekto skaičių, ir kritikavo ne tik ministro komunikaciją, bet ir pasiruošimą. Anot jo, biudžeto rengimas nėra tas pats, kas „studento bakalaurinio darbo atsiskaitymas“.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius patvirtino, kad ministrui išsakė pastabų dėl bendravimo su parlamentarais, tačiau akcentavo juo pasitikintis. Jis taip pat pažymėjo, kad biudžeto priėmimas Seime lems visos Vyriausybės ateitį.
Įtampos tarp konservatorių ir ministro išryškėjo dar liepą, kai tuometinis pretendentas į postus apsilankė TS-LKD frakcijoje. T. Valys tuomet sakė besijaučiantis „egzaminuojamas“, o po posėdžio pareiškė, kad „niekieno nesileis žeminamas“.
Klausimų dėl finansų ministro kompetencijos, kaip rašo lrytas.lt, kyla ir patiems socialdemokratams. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas T. Valį yra pavadinęs „kosmonautu“.
Kodėl tai svarbu Lietuvos demokratijai
Biudžeto procesas yra vienas skaidriausių būdų pamatyti, kaip valdantieji tvarko viešąsias lėšas. Skaidrumo stoka šiame procese silpnina piliečių pasitikėjimą institucijomis ir atveria duris pigiems populistiniams pažadams, kurie nepajėgia atlaikyti fiskalinės tikrovės patikros.
Skaičiai, kuriuos pateikia pati Vyriausybė, kalba patys už save: deficitas viršija 3 proc. BVP ribą, o skola artėja prie pusės šalies ekonomikos dydžio. Kiekvienas pilietis turi teisę žinoti, kaip ir kodėl sprendimai priimami, nes mokesčių mokėtojų pinigai yra ne abstrakcija, o konkrečios mokyklos, ligoninės ir gynybos išlaidos.
Dažniausiai užduodami kokie klausimai
Koks yra 2027 metų valstybės biudžeto deficito dydis?
Numatomas 3,8 proc. nuo BVP deficitas. Neįskaitant europinės išlygos dėl karinių įsigijimų (1,5 proc. BVP), deficitas turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP.
Kokia bus valstybės skola pagal projektą?
2027 metais valstybės skola turėtų sudaryti 48,2 proc. BVP, o 2028 metais viršyti pusę šalies BVP ir pasiekti 50,7 proc.
Kodėl Laurynas Kasčiūnas kritikuoja finansų ministrą?
TS-LKD pirmininkas mano, kad T. Valiui stinga politinės patirties ir atsakomybės jausmo, o jo klaidos gali tapti nepakeliama politine našta premjerui ir visai Vyriausybei.
Kas lemia biudžeto priėmimą Seime?
Seimo balsavimas dėl biudžeto, anot premjero Mindaugo Sinkevičiaus, lems visos Vyriausybės ateitį, todėl finansų ministro darbas tampa ypač svarbus.