Lietuvos degalinėse spalio 12 d. dyzelinas vidutiniškai kainavo 2,20 Eur už litrą ir buvo 3,2 procento brangesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o benzinas tuo pačiu metu siekė 1,914 Eur už litrą ir liko 4,2 procento pigesnis už ES vidurkį. Tai rodo spalio 17 d. DELFI paskelbti Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kainų stebėsenos duomenys.
Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje per savaitę sumažėjo nuo 0,303 iki 0,280 Eur už litrą, tačiau jis vis dar lieka didelis ir jaučiamiausias vežėjams bei kasdien į darbą automobiliu važiuojantiems žmonėms. Palyginti su pernai spalio 13 d., kai benzinas kainavo 1,402 Eur, o dyzelinas 1,465 Eur už litrą, kainos per metus šokojamai išaugo.
Kaip kainos kito ES ir kiek Lietuva atsilieka
Per praėjusią savaitę ES šalyse vidutinės svertinės benzino kainos padidėjo 0,2 procento, o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. ES benzino vidurkis spalio 12 d., palyginti su spalio 5 d., pakilo nuo 2,006 iki 2,010 Eur už litrą, o dyzelino vidurkis sumažėjo nuo 2,149 iki 2,136 Eur už litrą.
Dyzelino kainos ES svyruoja nuo 2,54 Eur už litrą Suomijoje iki 1,21 Eur Maltoje, o benzino kainos nuo 2,66 Eur už litrą Danijoje iki 1,34 Eur Maltoje. Didžiausios benzino kainos šiuo metu yra Danijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje (2,32-2,66 Eur/l), mažiausios Bulgarijoje, Lenkijoje ir Maltoje (1,34-1,65 Eur/l). Penkiolikoje ES šalių benzinas dabar pigesnis nei Lietuvoje.
Artimiausiuose kaimynuose skirtumai matomi itin aiškiai. Lenkijoje benzinas spalio 12 d. kainavo 1,57 Eur, o dyzelinas 1,799 Eur už litrą, atitinkamai 0,35 ir 0,42 Eur pigiau nei Lietuvoje. Estijoje benzinas kainavo 1,92 Eur, dyzelinas 2,01 Eur už litrą, Latvijoje atitinkamai 1,94 ir 2,07 Eur. Brangesnis nei Lietuvoje dyzelinas šiuo metu yra septyniose ES šalyse.
Kodėl degalų kainos Lietuvoje sparčiai kyla
Pagrindinė kainų augimo priežastis yra žaliavinės naftos kaina rinkoje. LEA duomenimis, vidutinė „Brent“ naftos kaina per savaitę sumažėjo 1,2 procento ir siekė 102 JAV dolerius už barelį, kai ankstesnę savaitę buvo 103,2 dolerio. Tačiau ši kaina vis dar 56,9 procento didesnė nei prieš metus, kai nafta vidutiniškai kainavo 65 dolerius už barelį.
LEA pažymi, kad naftos kainų svyravimus toliau lemia geopolitiniai veiksniai, dėl kurių didėja ir degalų didmeninės bei mažomeninės kainos. Analizuojant naujausius „Brent“ ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais nafta bus 2-3 doleriais už barelį brangesnė, o 2028 metais vienu doleriu brangesnė nei buvo prognozuojama prieš savaitę.
Lietuvos didmeninės kainos tai atspindi. Spalio pirmoje pusėje benzino didmeninė kaina pakilo 0,07 Eur, dyzelino 0,05 Eur už litrą. Rugsėjį benzino didmeninė kaina išaugo 0,18 Eur, dyzelino 0,23 Eur už litrą. Per pastaruosius 12 mėnesių benzino kaina visose lyginamose šalyse padidėjo 14-37,3 procento, o dyzelino kaina šoko 28,8-55,1 procento.
Importo geografija: nuo Egipto iki JAV
LEA taip pat skelbia, kad spalio pradžioje nafta į Lietuvą importuojama iš Egipto, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės. Rugsėjį žaliavinė nafta atvežta iš Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Alžyro, rugpjūtį iš Saudo Arabijos, JAV ir Norvegijos, o liepą ir birželį iš Norvegijos, Saudo Arabijos ir Alžyro. Importo šalių kaita rodo, kad Lietuva naftą perka ten, kur rinkos sąlygos palankesnės, ir tai yra sveikas rinkos signalas.
Ką tai reiškia vartotojams ir vežėjams
Vienas akivaizdžiausių klausimų vartotojams yra tas, kad degalų kainų augimas sergsti ir tai, jog ES vidaus rinka vis dar nėra visiškai integravusi. Lenkijoje dyzelinas kainuoja 0,42 Eur pigiau nei Lietuvoje, ir toks skirtumas kelia klausimų dėl sąžiningos konkurencijos bei skaidrių kainų. Skaidrumas degalų rinkoje yra būtinas, kad vartotojai galėtų rinktis sąmoningai, o rinka veiktų efektyviai.
Vėliausiais mėnesiais degalų kainų augimas gali pasiekti ir tas sritis, kurios priklauso nuo transporto išlaidų. Vienas pavyzdžių yra