Lietuvos žemės gelmės slepia keliolikos milijardų eurų vertės turtus

Lietuvos teritorijoje po žeme slypi keliolikos milijardų eurų vertės naudingųjų išteklių klodai, kurie gali tapti svarbiu šalies ekonomikos augimo varikliu. Smėlis, žvyras, klintis, molis, dolomitas ir durpės sudaro strategiškai svarbų valstybės turtą, kurio efektyvus naudojimas galėtų stiprinti šalies konkurencingumą.

Geologiniai turtai formuoja valstybės gerovę

Nors detaliai išžvalgytų naudingų iškasenų telkiniai užima vos 1,35 proc. šalies teritorijos, jų ekonominė vertė yra itin reikšminga. Geologijos-minerologijos mokslų daktaras Ginutis Juozapavičius atskleidžia, kad detaliai išžvalgyto telkinio užimamas ploto vienetas sukuria 41 kartą didesnę valstybės turto dalį nei tokio paties dydžio miško teritorija.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, išžvalgytų mineralinių išteklių vertė sudaro 1,44 mlrd. eurų. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad iškastos žaliavos vertė išaugo keliolika kartų, atskleidžiant tikrąjį šių išteklių ekonominį potencialą.

Regionų turtų žemėlapis atskleidžia galimybes

Naudingų iškasenų pasiskirstymas Lietuvoje atskleidžia unikalų regionų potencialą. Turtingiausių žemės gelmių ištekliais savivaldybių dešimtuką sudaro:

• Akmenės rajonas (klintis ir molis cementui)
• Trakų rajonas (smėlis ir žvyras)
• Kauno rajonas (vienintelis anhidrito klodas)
• Jonavos rajonas (smėlio ir žvyro telkiniai)
• Pakruojo rajonas (didžiausi dolomito karjerai)
• Vilniaus rajonas ir miestas
• Varėnos, Rokiškio ir Klaipėdos rajonai

Bendras detaliai išžvalgytų smėlio ir žvyro kiekis siekia 962 mln. kubinių metrų, sudarydamas 51 proc. visų prieinamų naudojimui naudingųjų iškasenų.

Ekonomikos augimo katalizatorius

Naudingųjų iškasenų gavyba daro tiesioginį poveikį valstybės ekonominiam vystymuisi. Statistikos duomenys atskleidžia pozityvią tendenciją: šių žaliavų naudojimas vienam gyventojui išaugo nuo 3,9 tonos 2010 m. iki 8,2 tonos 2023-iaisiais, atspindėdamas Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygio augimą.

Mokestinės įplaukos į biudžetą iš žemės gelmių išteklių per pastaruosius 17 metų padidėjo apie 10 kartų, nuo 2,75 mln. eurų 2007 m. iki 24-29 mln. eurų pastaraisiais metais.

Tvarumo iššūkiai ir sprendimai

Šiuo metu šalyje naudojimui prieinama tik 62 proc. arba 1,8 mlrd. kubinių metrų visų detaliai išžvalgytų išteklių. Likusi dalis yra neprieinama dėl aplinkosauginių reikalavimų ir kraštovaizdžio apsaugos nuostatų.

Ypač saugomi kraštovaizdžio plotai užima 24,3 proc. Lietuvos teritorijos, kur draudžiama keisti reljefą. Tačiau ekspertai siūlo ieškoti pusiausvyros tarp apsaugos ir ekonominių interesų, nes detaliai išžvalgytų telkinių, patenkančių į šias sritis, plotas sudaro vos 0,01 proc.

Ateities perspektyvos

Kasybos pramonės plėtra kaimiškose teritorijose sukuria gerai apmokamas darbo vietas ir stiprina regionų patrauklumą investuotojams. Mokslininkai ir inžinieriai nuolat ieško būdų tvariai išgauti išteklius, išlaikant pusiausvyrą tarp eksploatacijos ir aplinkosaugos interesų.

Efektyvus geologinių išteklių naudojimas gali tapti svarbiu Lietuvos ekonomikos modernizavimo ir konkurencingumo stiprinimo įrankiu, prisidedant prie šalies gerovės augimo ir inovatyvių sprendimų plėtros.