Joniškietė, kurianti maisto ateitį: kodėl svajonė turi gąsdinti
Aelita Zabulionė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto mokslininkė, įrodinėja, kad regionų jaunimas gali sėkmingai kurti inovacijas ir mokslo karjerą. Jos kelias nuo smalsumo vaikystėje iki tarptautinio pripažinimo rodo, kad riboti resursai nėra kliūtis siekiant aukščiau, o didelės svajonės tiesiog privalo gąsdinti.
Kaip vaikystės klausimai virsta inovacijomis
Viskas prasidėjo nuo paprasto vaikystės klausimo, kodėl varškės sūrelis yra skanesnis už paprastą varškę. Šiandien A. Zabulionė yra KTU Juslinės analizės mokslo laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja. Ji tyrinėja maistą, analizuoja produktų sudėtį ir pačiai juokaujant, gebėjimas perskaityti etiketes leidžia jaustis pačia kietiausia mergaite pasaulyje. Tai puikus pavyzdys, kaip kritinis mąstymas ir smalsumas virsta realiu pridėtinės vertės kūrimu.
Ar regionų jaunimas turi mažiau galimybių?
Aelita augo Joniškyje. Nors šiandien jos profesinis gyvenimas susijęs su didžiaisiais Lietuvos miestais ir tarptautinėmis stažuotėmis, ji neabejoja, kad būtent Joniškis suformavo jos vertybines nuostatas. Mokslininkės teigimu, būtent vietos bendruomenė išmokė vertinti bendruomeniškumą, pagarbą darbui ir kūrybiškai žiūrėti į ribotus resursus.
Tai nuo mažens formavo mano požiūrį į bendruomenę ir pasaulį. Mokiausi pažinti skirtingus žmones, vertinti jų indėlį ir mąstyti plačiau, nuo „man svarbu tik tai, kas susiję su manimi“ iki suvokimo, kad visi esame bendros ekosistemos dalis.
Joniškyje išgirsta frazė „Žmogus juk ne medis, jei kažko trūksta, gali ieškoti kitur“ tapo filosofija, kuri leido ramiai priimti sprendimą išvykti ieškoti geresnių sąlygų savo potencialui. Tai liberalus ir atviras požiūris, kuris puikiai dera su šiandienine europine jaunimo mobilybe.
Objektyviai vertinant, skirtumų tarp regionų ir didmiesčių galimybių yra. Aelita neturėjo korepetitorių, tačiau pabrėžia, kad atsidavę mokytojai ir vadinamosios nulinės pamokos smalsiems vaikams buvo svarbesni už bet kokius formalumus.
Kad ir kokie būtų pradiniai resursai, visada gali pasirinkti, ką geriausio gali padaryti esamoje situacijoje. Valstybės finansuojama studijų vieta man buvo bilietas į aukštąjį mokslą. Aiškiai matant tikslą, tampa daug lengviau kryptingai išnaudoti net ir ribotus resursus.
Mokslas kaip atvira europinė bendruomenė
Dažnas mokslininkus įsivaizduoja kaip uždarus žmones, kalbančius sudėtingais terminais. A. Zabulionės patirtis rodo ką kitką. Didžiausią lūžį ji patyrė stažuotės Graikijoje metu. Būdama pirmųjų metų doktorantė, ji drąsiai klausinėjo pasaulinio lygio ekspertų ir buvo maloniai nustebinta jų atvirumo.
Mane labai sužavėjo, kaip noriai tokio aukšto lygio specialistai dalijasi savo patirtimi, siūlo pagalbą ir konsultacijas. Būti šios tarptautinės akademinės bendruomenės dalimi man yra vienas didžiausių profesinių džiaugsmų.
Tai puiki žinia kiekvienam jaunam žmogui, kuris abejoja savo vieta moksle. Tarptautinė aplinka yra atvira ir bendradarbiauti pasirengusi erdvė, kurioje vertinamas iniciatyvumas, o ne kilmė.
Ką pataria jaunimui svarstant apie mokslininko kelią?
Per penkiolika metų universitete A. Zabulionė pastebėjo aiškią tendenciją. Jei žmogaus galvoje bent trumpam kyla mintis apie doktorantūrą ar mokslinį darbą, verta ją išbandyti. Žmonėms, kuriems toks kelias visiškai neįdomus, tokios mintys dažniausiai net nekyla.
Jei ši idėja aplankė tave, vadinasi, turi potencialo ją įgyvendinti. Dažniausiai mus stabdo tik mūsų pačių ribotas įsivaizdavimas apie tai, kas yra įmanoma.
Svarbiausia yra kurti tokią aplinką, kurioje jauni žmonės galėtų rinktis savo kelią laisvai, nevaržomi išankstinių stereotipų ar primestų lūkesčių. O tiems, kurie dvejoja, ar jų svajonė nėra pernelyg didelė, Aelita turi aiškų ir argumentuotą atsakymą.
Jei svajonė nė truputėlio negąsdina, vadinasi, ji per maža.
Ar verta jaunimui rinktis mokslininko kelią?
Taip, jei kyla bent menkiausia mintis apie doktorantūrą. Mokslininkės teigimu, tai rodo vidinį potencialą, o didžiausias stabdys dažnai yra tik ribotas savo galimybių įsivaizdavimas.
Kuo maisto mokslas aktualus šiandienos pasauliui?
Maisto mokslas suteikia praktinių, rinkoje vertinamų įgūdžių ir atveria duris į tarptautinę inovacijų bendruomenę. Tai sritis, kurioje kritinis mąstymas ir smalsumas tiesiogiai virsta naujais produktais ir skaidria informacija vartotojams.