Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos yra maždaug įpusėję, tačiau projekto kaštus suvaldyti darosi vis sunkiau, pirmadienį „Žinių radijui“ sakė nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Pasak verslininko, koncesijos sutartimi bendrovė prisiėmė visą kainų riziką, o šių metų infliacijai pasiekus 6 proc. ir augant statybų paklausai, išlaikyti suplanuotą biudžetą tampa dideliu iššūkiu. Nepaisant to, stadioną tikimasi atidaryti 2027 metų rudenį.
Indeksacija padengė tik pusę kainų šuolio
Anot A. Avulio, viena pagrindinių problemų – gerokai išaugusios statybų kainos, kurių pokytis nebuvo visiškai įvertintas indeksuojant projekto vertę. Projektas buvo parengtas gana seniai, o pradinė kaina skaičiuota prieš beveik dešimtmetį.
„Jau prieš maždaug dvejus metus, kai buvo patvirtinta, kad galime perimti šį projektą, kainos buvo padidėjusios apie 40 proc. Tiek rodė ir kainų indeksas“, – aiškino jis.
Vis dėlto, pasak „Hanner“ vadovo, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) patvirtino tik 20 proc. indeksaciją, todėl dalį kainų augimo tenka padengti pačiam koncesininkui.
„Pasirašydami koncesijos sutartį, mes prisiėmėme visą riziką. Iš tikrųjų galėčiau pasakyti, kad šiuo metu suvaldyti kaštus yra labai sudėtinga“, – pirmadienį sakė A. Avulis.
Tai svarbu ne tik stadiono statybų eigai, bet ir viešųjų finansų skaidrumui: jei projekto kaina auga, kyla klausimas, kas padengs skirtumą ir ar koncesijos modelis buvo tinkamai paruoštas kainų svyravimams. Apie panašias kainų spaudimo temas – ir degalų rinkoje – rašėme degalų kainų Lietuvoje apžvalgoje.
Statybų pajėgumus nukreipia gynybos investicijos
Pasak A. Avulio, statybų kaštus didina ne tik degalų kainos, bet ir auganti statybos darbų paklausa, kurią iš dalies lemia didelės valstybės investicijos į gynybos infrastruktūrą.
„Lietuva labai daug investuoja į gynybos sektorių, į šalies saugumą. Ten reikia labai daug statybinių pajėgumų, todėl gerokai mažiau jų lieka kitiems projektams, tokiems kaip gyvenamoji statyba, stadionas ar kiti statomi objektai“, – kalbėjo verslininkas.
Anot jo, šiuo metu statybos darbų paklausa viršija rinkoje esančius pajėgumus, todėl kyla darbų ir medžiagų kainos.
„Kai lieka mažiau pajėgumų, labiau kyla kainos. Šiandien statybos darbų poreikis yra gerokai didesnis, negu rinkoje turime pajėgumų ir galimybių“, – teigė A. Avulis.
Kaip vieną pavyzdžių jis įvardijo būtinybę stadiono statyboms reikalingas konstrukcijas pirkti užsienyje.
„Šiandien perkame gelžbetonio gaminius – konstrukcijas, sveriančias po kelias tonas, – iš Suomijos. Tiesiog neįtikėtina, bet tai yra tiesa“, – sakė jis.
„Pavyzdžiui, stogo dengti atvažiuoja kompanija iš Lenkijos, gaminius vežame iš Suomijos. Lietuva dabar yra gana brangi šalis, ir dar gerai, kad atlyginimai auga iš paskos“, – pridūrė A. Avulis.
Konstrukcijos jau sumontuotos, liko aikštė ir patalpos
Kalbėdamas apie statybų eigą, „Hanner“ vadovas teigė, kad darbai yra maždaug įpusėję. Pagrindinės stadiono konstrukcijos ir tribūnos jau sumontuotos, dabar vyksta stogo konstrukcijos įrengimo darbai.
„Jeigu žiūrėtume į patį stadioną, tai visas konstruktyvas, tribūnos – viskas jau surinkta. Dabar įrengiama stadiono stogo konstrukcija“, – aiškino A. Avulis.
Jo teigimu, likę darbai apima futbolo aikštės dangos įrengimą bei stadiono vidaus patalpų sutvarkymą.
„Mums lieka įrengti pačią futbolo aikštę, dangą. Tą darysime pavasarį, kai praeis žiema. Taip pat reikia įrengti patalpas, kur bus persirengimo kambariai, maitinimo įstaigos ir visa kita“, – vardijo jis.
Nepaisant iššūkių dėl augančių statybų kaštų, verslininkas tikisi, kad stadionas duris atvers 2027 metų rudenį.
„Tikiuosi, kad pakviesime jus bei visus Vilniaus ir ne tik Vilniaus gyventojus kitą rudenį, maždaug tokiu metu, į stadiono atidarymą“, – sakė A. Avulis.
Europos Komisijos patvirtinimas ir koncesijos istorija
Teigiamą išvadą Vilniaus Nacionalinio stadiono projektui Europos Komisija (EK) pateikė pernai gegužės pabaigoje, primena Lietuvos Radijas ir Televizija.
2022 metais EK patvirtinus 155 mln. eurų vertės projektui skirtą valstybės pagalbos schemą, iš naujo Komisijos patvirtinimo reikėjo gauti po to, kai buvo pakeista koncesijos sutartis ir indeksuota projekto kaina.
Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) koncesijos sutartį sudarė 25 metų laikotarpiui. Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro 19 tūkst. vietų nacionalinis stadionas, sporto arena ir kiti objektai.
Projekto mastas ir jo finansavimo modelis rodo, kad tai vienas didžiausių viešosios ir privačios partnerystės projektų Lietuvoje. Kylančios kainos kelia klausimų ne tik dėl statybų grafiko, bet ir dėl to, kaip ateityje rengiami panašūs konkursai atlaikys infliacijos bei rinkos pajėgumų svyravimus. Apie tai, kaip kainų pokyčiai veikia kasdienius sprendimus, rašėme ir cukraus mokesčio poveikio gėrimų krepšeliui analizėje.
Ką tai reiškia Vilniui ir projekto ateičiai
Stadiono statybų įpusėjimas ir planuojamas atidarymas 2027 metų rudenį rodo, kad projektas juda į priekį, tačiau kaštų spaudimas išlieka realus. Koncesininko prisiimta rizika reiškia, kad kainų augimą iš dalies tenka absorbuoti pačiai bendrovei, o tai gali paveikti projekto finansinius rezultatus.
Vilniaus gyventojams ir miesto viešosioms paslaugoms tai svarbu dėl kelių priežasčių: stadionas numatomas kaip daugiafunkcis centras, galintis pritraukti renginius, sporto varžybas ir investicijas. Jei statybos vėluotų ar brangtų labiau nei planuota, kiltų klausimų dėl papildomų išlaidų ir viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumo.
Kol kas A. Avulis nekalba apie sustabdymą ar papildomą valstybės paramą. Jo žinutė aiški: darbai tęsiami, o pagrindinis iššūkis – išlaikyti biudžetą iki projekto pabaigos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada planuojama atidaryti Nacionalinį stadioną Vilniuje?
Stadioną tikimasi atidaryti 2027 metų rudenį, maždaug tuo pačiu metu kaip ir interviu pateikimo dieną, sakė Arvydas Avulis.
Kodėl auga stadiono statybų kaštai?
Kaštus didina išaugusios statybų kainos, degalų kainos ir didelė statybos darbų paklausa, kurią iš dalies lemia valstybės investicijos į gynybos infrastruktūrą.
Kiek projekto kainos padengė indeksacija?
Pasak A. Avulio, kainų indeksas rodė apie 40 proc. augimą, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino tik 20 proc. indeksaciją.
Kas sudarė koncesijos sutartį ir kokiam laikotarpiui?
Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koncesijos sutartį sudarė 25 metų laikotarpiui.